Žodžių Antropija reikšmės

Apantropija - apantròpija [gr. apanthrōpia — bjaurėjimasis žmonėmis], med.: 1. liguista bendravimo su žmonėmis baimė; 2. bjaurėjimasis vyrais, kitaip ↗ apandrija.
entropija - į nepasiekiama energijos yra uždaroje termodinaminių sistemos, kad yra taip pat paprastai laikomas sistemos sutrikimas matas matas, sistemos valstybės nuosavybė, ir kad skiriasi tiesiogiai su bet kokio grįžtamojo pokyčių termiškai sistemoje ir atvirkščiai sistemos temperatūra; plačiai sistemos materijos ir energijos visatoje skilimo iki galutinio būklės inertini...
Anizotropija - anizotròpija [gr. anisos — nelygus + tropos — kryptis; savybė]: 1. fiz. vienalyčių medžiagų, daugiausia kristalų, fiz. savybių (mechaninių, šiluminių, elektrinių, magnetinių, optinių), t. p. gyvūnų ir augalų audinių savybių nevienodumas skirtingomis kryptimis, pvz., žėručio plokštelė skyla į plonus lapelius tik išilgai tam tikros plokštumos; 2. ne...
Alelotropija - alelotròpija [allēlo + gr. tropē — pasikeitimas], dinaminė izomerija — chem. junginio gebėjimas pereiti iš vienos formos į kitą.
mizantropija - mizantropija neapykanta žmonėms; šalinimasis nuo jų.
filantropija - labdarybė — privatus vargšų šelpimas, rėmimas.
izotropija - izotròpija [↗ izo... + gr. tropos — kryptis, savybė], medžiagos fiz. savybių vienodumas visomis kryptimis.
emetropija - emetròpija [gr. emmetros — deramas, tinkamas + ōps — žvilgsnis], normali akies refrakcija (normalus regėjimas).
ametropija - ametròpija [gr. ametros — neatitinkantis + ops (kilm. opos) —regėjimas], akies refrakcijos yda — akies optinės ašies ilgis neatitinka akies refrakcinės gebos (spinduliai nesusikerta tinklainėje).
alotropija - alotròpija [allos + gr. tropē — pasikeitimas], kai kurių chem. elementų savybė priklausomai nuo slėgio ir temperatūros būti kelių būsenų ar formų, pvz., sieros kristalai gali būti monoklininės ir rombinės sistemos.
pleotropija - pleotròpija [gr. pleōn — daugiau + tropos — kryptis], vieno geno poveikis keliems organizmo požymiams.
Enantiotropija - enantiotròpija [enantios + gr. tropos — kryptis], fiz. to paties chem. elemento ar junginio vienos modifikacijos virtimas kita ir atvirkščiai.
barotropija - barotròpija [↗ baro... + gr. tropē — kitimas], skysčio (dujų) būsena: vienodo tankio (temperatūros) paviršiai sutampa su vienodo slėgio paviršiais; nulinės baroklinijos būsena.
azeotropija - azeotròpija [↗ a...+ gr. zeō — verdu + tropē — pakeitimas], kai kurių skysčių savybė sudaryti vienas su kitu tokios sudėties mišinius, kurių virimo temperatūra pastovi ir yra aukštesnė arba žemesnė už bet kurio sudedamojo skysčio virimo temperatūrą; distiliuojant jų negalima suskaidyti į sudedamąsias dalis.
Tiksotropija - tiksotròpija [gr. thixis — prisilietimas + tropē— pakitimas], gelių ir drebučių skystėjimas dėl mech. poveikio ir grįžimas į pradinę būseną.
morfotropija - morfotròpija [morphē + gr. tropos — posūkis], fiz. chem. junginio kristalinės sandaros kitimas, kurį sukelia apkeičiamų chem. elementų atomų chem. spindulių (ir ryšio energijos kristalinėje gardelėje) skirtumas.
hipermetropija - hipermetròpija [↗ hiper... + gr. metron — matas + bōs (kilm. ōpos) — akis], toliaregystė — akies refrakcijos yda: lygiagretūs šviesos spinduliai, patekę į akį, susikerta už tinklainės.
kvaziizotropija - kvaziizotròpija [↗ kvazi... + ↗ izotropija], uolienų tam tikrų vietų, kuriose daug struktūrinių elementų orientuota į visas puses, izotropija.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž