Žodžių žmogus reikšmės

žmogus - žmog|us, žmonės dgs. 1. gyva, mąstanti visuomeninė būtybė (Homo): Protingasis žmogus (H. sapiens). Stačiasis žmogus (H. erectus). Sumanusis žmogus (H. habilis). Jis - geros širdies žmogus Auga nauja žmonių karta. Salė pilna žmonių. Ką tu, žmogau, jam padarysi! Ką dabar žmogus gali žinoti, kur jis dingo. 2. kas protingas, malonus, geras: Aš jį priėmiau...
žmogaus - , su jomis susijusių arba charakteristika žmonių, kurie sudaro žmonėms žmogaus formą ar atributų b imlių arba atstovas simpatijas ir žmogaus prigimties silpnybes
žmogau - (1) individualus žmogaus, ypač Suaugusių vyriškos lyties žmogaus (2), priklausančių tam tikrai kategorijai (kaip pagal gimimo vyras, gyvenamoji vieta, narystę, ar okupacijos)-paprastai naudojami kartu
žmogau! - (1) individualus žmogiškoji būtybė; ypač suaugęs Vyriška žmogaus (2), kai vyras,, priklausanti į tam tikros kategorijos (kaip by birth,: gyvenamoji vieta, narystė, ar okupacijos)-paprastai ji naudojama kartu
žmogžudys - žmogžud|ys, žmogžudė dkt. žmogaus nužudytojas.
zmogus - žmog|us, žmonės dgs. 1. gyva, mąstanti visuomeninė būtybė (Homo): Protingasis žmogus (H. sapiens). Stačiasis žmogus (H. erectus). Sumanusis žmogus (H. habilis). Jis - geros širdies žmogus Auga nauja žmonių karta. Salė pilna žmonių. Ką tu, žmogau, jam padarysi! Ką dabar žmogus gali žinoti, kur jis dingo. 2. kas protingas, malonus, geras: Aš jį priėmiau...
žmogysta - žmogysta 1. žmogaus pavidalas: Pasirodė tokia ž. 2. tarm. žmogus, asmuo: Menka iš jo ž. Užguita ž.
žmogynas - žmogýnas. 1. menkas žmogus, žmogelis: Tokis žmogýnas, nuplyšęs, geria. Ak jaugi ano žmogýno nesusukt [ų] (neapgautų) . | Jis žmogýnas geras. Do i baikis žmogýnas buvo. Anas nebejaunas žmogýnas. 2. sutuoktinis: Šitoks drūtas buvo tas jos žmogýnas i numirė.
žmoginis - žmogin|is, žmoginė -> žmogus 1: žmoginės beždžionės. Žmoginis plaukagalvis Žiūrėk: [žmogus].
žmogelis - žmogelis 1. malon. žmogus. 2. varganas žmogus.
žmogėnas - žmogėnas ryt. žmogelis: Ar tebegyvas tas ž.?.
žmogėkas - žmogėk|as menkinamai žmogus: Ko tie žmogėkai čia susirinko?.
žmogiškumas - kokybės ar būsena yra humaniškas kokybė arba būklė yra žmogaus b Val žmogaus požymiai ar savybės
žmogėdros - kad valgo savo natūra kūno
žmogžudė - Tas, kuris žmogžudystės, ypač tas, kuris įsipareigoja nužudymo nusikaltimą
žmogžudystė - žmogžudystė žmogaus nužudymas.
žmogiškas - žmogišk|as, žmogiška -> žmogus 1: Klysti yra žmogiška. žmogiškai prv. žmogiškumas Žiūrėk: [žmogus].
žmogeli - manekenas mažai vyras nykštukė, menkysta
žmogžudiškas - žmogžudišk|as, žmogžudiška -> žmogžudys: Žmogžudiškas darbas. žmogžudiškai prv.
žmogėti - žmogė|ti, žmogėja, žmogėjo virsti, darytis žmogumi, panašiam į žmogų. žmogėjimas.
žmoginti - žmogin|ti, žmogina, žmogino daryti panašų į žmogų. žmoginimas.
žmogžudybė - žmogžudybė žr. žmogžudystė.
žmogėdra - žmogėdra b. 1. žmogienos valgytojas. 2. prk. žiaurus žmogus.
žmogėdrystė - žmogėdrystė žmogienos valgymas.
žmogiškai - atsižvelgiant į žmogaus poreikių ir emocijų
žmogėdriškas - žmogė́driškas, -a. būdingas žmogėdrai, žiaurus: Aš trokštu būti gyvenimo sūnumi ir jūsų žmogėdriškiems reikalams nepaklūstu. žmogė́driškai.
žmogbeždžionės - žmogbezdžionės. = žmogbeždžionės: Tarp žmogbezdžionių ir kitų bezdžionių yra žymus skirtumas laipiojimo ypatumuose.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž