Žodžių Žemyn reikšmės

žemyn - žẽmyn. žemỹn. Jau reik rauti su striokais žẽmyn [bulves]. Prisės daugybę, raus raus žemỹn tus linus mergos. Kiti liuob tokius sauskulus linus kuls žẽmyn. Ka linai prieję buvo, reikėjo rauti žẽmyn. Ganė javus žemyn, visiaip vargino žmonis grapas, kad išsikeltų iš savo žemės į smiltis. Įeis į trobą, kepurę žemỹn. Jau nenoriu begyventi, noriu ...
[Toliau]
žemynas - žemynas didžiulis žemės plotas, supamas vandenynų: Afrikos ž.
[Toliau]
žemyninis - žemynin|is, žemyninė -> žemynas: Žemyninis klimatas.
[Toliau]
žemyneigis - žemyneigis, -ė. einantis, slenkantis žemyn: Ciklonų sistemoje vyrauja aukštyneigės oro srovės, o anticiklonų – žemyneigės.
[Toliau]
žeminė - žemin|ė, žemin|ė žemėje iškastas būstas: Kareiviai lindėjo drėgnose žeminėse.
[Toliau]
žeminti - žemin|ti, žemina, žemino 1. daryti žemą, žemesnį; leisti žemyn: Vežimo sėdynę žeminti 2. prk. menkinti, niekinti, peikti: Jis per daug kitą žemina. sngr.: Tu prieš jį nesižemink. žeminimas (is) žemintojas, žemintoja dkt.
[Toliau]
žema - turintis nedidelį augimo išplėtimas arba aukštį
[Toliau]
žemė - žem|ė 1. planeta, kurioje gyvenama (tikrinis pavadinimas): Žemė sukasi aplink Saulę. Žemės rutulys, pluta. 2. tos planetos paviršiaus sluoksnis; tą sluoksnį sudaranti medžiaga: žemės drebėjimas. Leisti šaknis į žemę. žemės sauja. Užversti duobę žemėmis. žemių pribiro į batus. Duonoje yra žemių. Girdėti kaip iš po žemių. Sulyginti su žeme. 3. ...
[Toliau]
žeminimas - žẽminimas. 1. →. žeminti 1. 2. įžeminimas: Suvirinimo aparatams reikia žeminimo transformatorių. 3. →. žeminti 5: Žmogaus žẽminimas. Lazdynų Pelėda plačiai piešė ir sunkų kaimo bei miesto darbo žmonių gyvenimą, jų išnaudojimą ir žeminimą. Jokie įžeidinėjimai, jokie išjuokimai, žmogaus orumo žeminimas tardymo kabinete manęs jau nebeveikė. B...
[Toliau]
žeminamas - mažesnis rangą, rangas, arba būsenos pažeminti b juostelės rango ar pagyrimu c sumažinti prastesnės ar mažiau veiksmingas
[Toliau]
žemdirbys - žemdirb|ys, žemdirbė dkt. kas žemę dirba, valstietis: žemdirbiai išaugino gausų derlių.
[Toliau]
žemas - žem|as, žema priešingai aukštas. 1. turintis nedidelį mastą nuo apačios į viršų: žemos durys. Žemas kambarys, krantas, kalnelis. žema kakta. žemo ūgio žmogus. Man žema po galva. 2. nesiekiantis įprasto lygio, slėnus: žemi laukai. Žemas vanduo. Čia žemos vietos. 3. nedaug nutolęs nuo žemės į viršų: žemi debesys. Žemas skridimas. 4. kuris nedidelio...
[Toliau]
žemai - turintis nedidelį augimo išplėtimas arba aukštį
[Toliau]
žemininkas - žeminink|as, žemininkė dkt. 1. istor. bajoras, turintis žemės. 2. istor. činšininkas, saugantis dvaro rūmus, žiūrintis viešosios tvarkos. 3. žem. (žemės) ūkio savininkas.
[Toliau]
žeminantis - mažesnis rangą, rangas, arba būsenos pažeminti b juostelės rango ar pagyrimu c sumažinti prastesnės ar mažiau veiksmingas
[Toliau]
žemaitybė - žemaitybė žemaičių tarmės ypatybė, žodis ar posakis.
[Toliau]
žemėjantis - iš aukštesnio į žemesnį Place B link kryptimi, kuri yra iki priešais iš aukštesnio į žemesnį būklės iš ankstesnio laiko iš tokio protėvio, b ar ankstesniam persikeliate arba žemėja mažėjančia galva, kilmės arba šaltinio
[Toliau]
žemaslėnis - žemaslėnis užliejamas slėnis, salpa.
[Toliau]
žemdirbystė - žemdirbyst|ė 1. žemės dirbimas, žemės ūkis: Verstis žemdirbyste. žemdirbystės kraštas. 2. žemės dirbimo mokslas.
[Toliau]
žemaitis - žemaĩtis, -ė. žemáitis. 1. Žemaičių krašto gyventojas; iš Žemaičių krašto kilęs žmogus: Žemaĩčiai labai labai džiaugias, kai atvažiuoja: jiem labai gražu ežerai. Žemaĩčiai yr kietasprandžiai: ką pasakė, daugiau nebkartos. Žemaitis, negalėdamas joti, velijas pėsčias beitąs nekaip ratūse bevažiuojąs, tardamas: „Ar aš čia koksai vergas...
[Toliau]
žemaūgis - žemaūg|is, žemaūgė kuris žemo ūgio: žemaūgiai vaismedžiai.
[Toliau]
žemapelkė - žemapelkė geogr. pelkė, kurios drėgmės šaltinis yra gruntinis ir upių vanduo.
[Toliau]
žemakaktis - žemakakt|is, žemakaktė kuris žemos kaktos (apie žmogų ar gyvulį).
[Toliau]
žemčiūgas - žemčiūgas 1. žr. perlas. 2. kvapusis pelėžirnis.
[Toliau]
žemažiūris - žemažiūr|is, žemažiūrė dkt. žr. trumparegis.
[Toliau]
žemaičiuoti - žemaič|iuoti, žemaičiuoja, žemaičiavo kalbant ne žemaitiškai vartoti žemaitybes. žemaičiavimas.
[Toliau]
žemaitiškas - žemaitišk|as, žemaitiška -> žemaičiai: Žemaitiškas žodis, posakis, valgis. žemaitiškai prv.: žemaitiškai kalbėti. žemaitiškumas.
[Toliau]
žemaūgiškumas - žemaūgiškùmas. nenormaliai žemas augalo ar žmogaus ūgis: Pagrindinė žemaūgiškumo sąlyga yra atitinkami poskiepiai.
[Toliau]
žemažiūriškumas - žemažiūriškùmas. → žemažiūriškas: 1. Akių silpnumas dar nėra tolygus žemažiūriškumui. 2. Labai abejotina, kad istorija paaiškintų ir pateisintų mūsų valdovų žemažiūriškumą. Politinis žemažiūriškumas.
[Toliau]