Žodžių šyptelėti reikšmės

šyptelėti - šyptelė|ti, šyptelėja, šyptelėjo 1. kiek nusišypsoti: Jis šyptelėjo, pažvelgęs į mane. 2. prk. kiek pasirodyti, švystelėti: šyptelėjo saulė. šyptelėjimas.
šleptelėti - šleptelė|ti, šleptelėja, šleptelėjo 1. kiek sušlepsėti. 2. švelniai nukristi: Maišelis šleptelėjo jam iš rankų ant grindų. šleptelėjimas.
pyptelėti - pyptelė|ti, pyptelėja, pyptelėjo 1. sucypti. 2. supypsėti: pyptelėjo traukinys. pyptelėjimas.
cyptelėti - cyptelė|ti, cyptelėja, cyptelėjo sucypti: cyptelėjo šuo. cyptelėjimas.
švilptelėti - švilptelė|ti, švilptelėja, švilptelėjo 1. kiek sušvilpti: Retkarčiais švilptelėdavo varnėnas. 2. nusviesti: švilptelėjo akmenį pro medžius. švilptelėjimas.
tūptelėti - tuptelė|ti, tuptelėja, tuptelėjo trupučiuką pritūpti. tuptelėjimas.
tryptelėti - tryptelė|ti, tryptelėja, tryptelėjo kiek stipriau sutrepsėti: Tryptelėti koja į žemę. tryptelėjimas.
kryptelėti - kryptelė|ti, kryptelėja, kryptelėjo 1. stipriai pakreipti: kryptelėjau koją. 2. kiek pakrypti: Vežimas kryptelėjo į šoną. kryptelėjimas.
šyptelėjimas - šýptelėjimas. → šyptelėti; šypsena, šypsnys: Pastebėjai pirmąjį savo vaikelio šyptelėjimą veide. Pajuokiantis šyptelėjimas nuskrijo per jos raudonas lūpas. Šitie paskutinieji gamtos šyptelėjimai kone labiau žmogų įdomina ir erzina neg patys galingieji vasaros spinduliai.
krūptelėti - krūptelė|ti, krūptelėja, krūptelėjo iš baimės suvirpėti: Jis tik krūptelėjo išsigandęs. Kad suriko, aš net krūptelėjau. krūptelėjimas.
vaptelėti - vaptelė|ti, vaptelėja, vaptelėjo kiek suvapalioti: Vaptelėti kelis žodžius. vaptelėjimas.
toptelėti - toptelė|ti, toptelėja, toptelėjo staiga ateiti į galvą, dingtelėti: Man toptelėjo, ar tik ne jo tas darbas bus! toptelėjimas.
teptelėti - teptelė|ti, teptelėja, teptelėjo lengvai, nedaug patepti. teptelėjimas.
leptelėti - leptelė|ti, leptelėja, leptelėjo 1. švelniai nukristi, atsisėsti: Knyga leptelėjo žemėn. 2. netyčia, ne vietoje išsitarti: Visą tiesą leptelėjo. leptelėjimas.
kaptelėti - kaptelė|ti, kaptelėja, kaptelėjo 1. staiga pagriebti, čiuptelėti: kaptelėjo už rankos. 2. staigiai įkirsti. kaptelėjimas.
captelėti - captelė|ti, captelėja, captelėjo čiuptelėti: captelėjo už rankovės. captelėjimas.
pliūptelėti - pliūptelė|ti, pliūptelėja, pliūptelėjo 1. staiga pašokti (apie liepsną). Ugnis pliūptelėjo į viršų. 2. staiga imti bėgti, plūsti: pliūptelėjo kraujas iš nosies. pliūptelėjo lietus. 3. staiga gausiai apipilti: pliūptelėjo vandens į laužą. pliūptelėjimas .
virptelėti - virptelė|ti, virptelėja, virptelėjo truputį suvirpėti: virptelėjo balsas. virptelėjimas: Nervo virptelėjimas.
vamptelėti - vamptelė|ti, vamptelėja, vamptelėjo 1. suvampsėti: Dar kartą vamptelėjo šuo. 2. menkinamai tarstelėti, suburbėti: vamptelės kokį žodį, ir vėl tyli. vamptelėjimas.
treptelėti - treptelė|ti, treptelėja, treptelėjo suduoti koja į žemę: Senis treptelėjo koja. treptelėjimas.
timptelėti - timptelė|ti, timptelėja, timptelėjo kiek patempti, truktelėti: Timptelėti vadžias. Aš jį timptelėjau už skverno. timptelėjimas.
temptelėti - temptelė|ti, temptelėja, temptelėjo timptelėti.
purptelėti - purptelė|ti, purptelėja, purptelėjo staiga su garsu nuskristi: Iš po kojų purptelėjo kurapka. purptelėjimas.
pumptelėti - pumptelė|ti, pumptelėja, pumptelėjo 1. dribtelėti: pumptelėjo vaikas iš lovos. 2. kiek suduoti. pumptelėjimas.
knaptelėti - knaptelė|ti, knaptelėja, knaptelėjo suknapsėti; linktelėti: Tik knapt arklys knaptelėjo, eidamas per tiltą. knaptelėjimas.
plumptelėti - plumptelė|ti, plumptelėja, plumptelėjo 1. dusliai nukristi: plumptelėjo ryšulys ant grindų. 2. kiek suduoti: plumptelėjo su lazda per kailinius. plumptelėjimas.
kvėptelėti - kvėptelė|ti, kvėptelėja, kvėptelėjo kiek įkvėpti, įtraukti oro: Godžiai kvėptelėjo tyro oro. Jis kiek kvėptelėjo (atsikvėpė). kvėptelėjimas.
čiuptelėti - čiuptelė|ti, čiuptelėja, čiuptelėjo staiga nutverti, sučiupti: Čiuptelėti už skverno. čiuptelėjimas.
pliumptelėti - pliumptelė|ti, pliumptelėja, pliumptelėjo įkristi, įšokti į vandenį: pliumptelėjo vaikas nuo liepto į upelį. pliumptelėjimas.