P žodžiai puslapis 7

paciu - priklausymo sau arba pati paprastai naudojami po Possessive ar dzier przymiotnikiem
paciupti - pačiup|ti, pačiumpa, pačiupo pagriebti, nutverti: Katė pelę pačiupo. Vagį pačiupti sngr.: Pasičiupo geriausią obuolį.
paciuza - pačiūž|a 1. arklui ar plūgui vežti į lauką pavažėlė. 2. prie bato tvirtinama porinė pavažėlė čiuožti ledu.
paciuzos - aa metalinis rėmas, kuris gali būti montuojamos batų padas ir kuris pridedamas bėgikas ar ratų komplektas sklandymo virš ledo paviršiaus ar paviršiaus, išskyrus ledo b Skrituļslida; ypač in-line skate c ledo čiuožinėti laikotarpį čiuožimo tūptinės palei varomiems pakaitinio veiksmus kojų slydimo arba tūptinės, jei riedučiais tęsti paviršutiniškai arba ...
pačiam - asmuo savarankiškai savo pačių naudojamas refleksiškai prielinksniu arba veiksmažodis objektą arba už dėmesį įvairių konstrukcijų, vienas normalus, sveikas, ar sveikas sąlyga arba savarankiškai elgtis tam įprasta arba įrengimas
pačiauška - pačiauška b. kas mėgsta daug kalbėti, čiauškėti, juoktis: Ji tokia linksmutė pačiauška pačiauškė|ti, pačiauška, jo 1. kurį laiką čiauškėti, čirškėti: Kartais atlekia čia žvirblis pačiauška 2. gyvai, linksmai pakalbėti (ppr. apie vaikus). jimas.
pačios - a tie vienodi jie yra tie, kurie palyginti su jos 1a refleksiškai, dėmesio, arba absoliučiais konstrukcijų
pačiulis - pačiùlis pačiukas: Aš į karčmą įeidama, už kačergos nustverdama: – Eik, pačiùli, eik namo, eik, širdele, eik namo!
pačiulpti - pačiulp|ti, pačiulpia, pačiulpė kiek čiulpti: Duok vaikui pačiulpti saldainį. pačiulpimas.
pačiupinėjimas - čiupinė́jimas čiupinė́jimos 1. → čiupinėti 1: Žiurkės užuoda žmogaus čiupinė́jimą Kam tas čiupinėjimas – kad perki, tai pirk! | Vienas knygos čiupinėjimas(sklaidymas)jau plečia žmogaus akiratį | Nemėgstu aš to berno čiupinė́jimos(glamonėjimo) 2.→ čiupinėti 6: Darbas nesunkus, tik daug čiupinė&...
pačiupinėti - pačiupinė|ti, pačiupinėja, pačiupinėjo 1. pirštais palytėti: pačiupinėk, koks minkštas audeklas. 2. prk. pakritikuoti, pabarti: Jį ten gerai pačiupinėjo. pačiupinėjimas.
pačiupti - pačiup|ti, pačiumpa, pačiupo pagriebti, nutverti: Katė pelę pačiupo. Vagį pačiupti sngr.: Pasičiupo geriausią obuolį.
pačiūža - pačiūž|a 1. arklui ar plūgui vežti į lauką pavažėlė. 2. prie bato tvirtinama porinė pavažėlė čiuožti ledu.
pačiūžininkas - pačiūžinink|as, pačiūžininkė dkt. kas čiuožia pačiūžomis.
pačiūžos - sušaldyti vandens ba lakštas arba ledo ruožas medžiaga primenanti ledo, ypač kietojo kūno medžiagos paprastai rasti, kaip dujų ar skysčio
pačulė - kvapnios Pietryčių Azijos monetų kalykla (Pogostemon cablin) eterinio aliejaus, taip pat pačioje įmonėje pagaminti iš sunkiųjų kvepalai
padabinimas - dabìnimas → dabinti 1. | Ale jos ir dabìnimasis – staiposi staiposi prieš veidrodį → išdabinti 1: Baisus jų seklyčios išdabìnimas: ir takai ištiesti, ir kvietkučių padaryta | Nežmoniškas ten josios ir išsidabìnimas – tiktų žvirbliam baidykle Išsidabinimas pagal moterų žiūponių būdą 1...
padabinti - padabin|ti, padabina, padabino papuošti, pagražinti: Padabinti pirkią. sngr.: Gražiai pasidabinti. padabinimas.
padaigslis - padaigslis padaiga.
padailinimas - dáilinimas → dailinti 1: Nekalbu apie kalbos grynumą, jos dailinimą → apdailinti: Da reik apdáilinimo, kad nebūtų šiurkštus [šaukštas] → išdailinti 1: Išrėdymas, išdáilinimas – negali atsižiūrėt → nudailinti 1: Bet ir nudáilinimas kuolo – kiek jis laikys! → padai...
padailinti - padailin|ti, padailina, padailino padaryti dailesnį, pagražinti: Padailinti grėblio kotą. prk.: padailindamas pasakoja. padailinimas.
padainavimas - songfest, taip pat daina tinka dainuoti kartu
padainuoti - padain|uoti, padainuoja, padainavo 1. atlikti vokalinį kūrinį: Merginos, padainuokit! Jis padainavo keletą dainelių. 2. galėti, mokėti dainuoti: Jis gražiai padainuoja. padainavimas.
padala - padala tech. skalės skyrius: Skalės, matuoklės p. Nulinė p.
padalijimas - dalìjimas dalýjimas → dalyti:1. | Veisiasi klumpelė labai paprastu būdu – dalijimusi Ląstelių dalijimasis 2. Kortų dalìjimas Jau po [dovanų] dalijimo, nieko nebegausi ║ Dalijimasis vasaros atostogų įspūdžiais 3. → dalyti 4. → atidalyti 1: Atidalijimas iš valstietinio kiemo turto | →...
padalinys - padalinys 1. kar. mažesnis dalinio vienetas. 2. sudedamoji dalis, skyrius: Ūkio, gamybos p.
padalintas - suskirstyti į tarpusavyje sujungtų detalių ar B lapo supjaustyti į atskirų dalių pjūviai išsitęsė į bazę arba į Vidurio dzīslojums C, kliūtis (kaip guardrail) atskirų eismo juostų priešingomis kryptimis
padalytas - suskirstyti į tarpusavyje sujungtų detalių ar B lapo supjaustyti į atskirų dalių pjūviai išsitęsė į bazę arba į Vidurio dzīslojums C, kliūtis (kaip guardrail) atskirų eismo juostų priešingomis kryptimis
padalyti - padal|yti, padalija, padalijo 1. suskirstyti į dalis: Namas buvo padalytas į kelis butus. 2. duoti po dalį: padalyk jiems po obuolį. sngr. prk.: Susirinkusieji pasidalijo mintimis. 3. mat. atlikti dalybos veiksmą: Vieną skaičių padalyti iš kito. padalijimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž