P žodžiai puslapis 6

pabuciavimas - bučiãvimas → bučiuoti: Rankų bučiavimas Man bučiavimas patiko, širdy meilė pasiliko | Aplink tik sveikinimasis, bučiavimasis! → atbučiuoti 2. | : Buvo liudytojas graudžios verksmų, atsibučiavimų scenos → nubučiuoti. → pabučiuoti: Pasveikinkit kits kitą su pabučiavimu
pabuciuoti - pabuč|iuoti, pabučiuoja, pabučiavo paliesti lūpomis, reiškiant meilės ar pagarbos jausmus: Tėvui ranką pabučiuoti sngr.: Susitikusios draugės pasibučiavo. pabučiavimas.
pabučiavimas - bučiãvimas → bučiuoti: Rankų bučiavimas Man bučiavimas patiko, širdy meilė pasiliko | Aplink tik sveikinimasis, bučiavimasis! → atbučiuoti 2. | : Buvo liudytojas graudžios verksmų, atsibučiavimų scenos → nubučiuoti. → pabučiuoti: Pasveikinkit kits kitą su pabučiavimu
pabučiuoti - pabuč|iuoti, pabučiuoja, pabučiavo paliesti lūpomis, reiškiant meilės ar pagarbos jausmus: Tėvui ranką pabučiuoti sngr.: Susitikusios draugės pasibučiavo. pabučiavimas.
pabudęs - nutraukti miega tapti sukėlė arba suaktyvėja tapti sąmoningais ar žino kas nors
pabudimas - budìmas → busti 2: Rašo apie lietuvių raštiją, tėvų žemės budimą → atbusti:1.Nuo to atbudìmo daugiau ir nebeužmigau 2.Atbudimo banga ėmė ristis per kraštą 1.→ išbusti: Neišbudìmas jo – kaip užmuštas miega! 2. sąmoningumas, susipratimas:Juo didesnis išbudimas rastųs, ir juo didesnis viernum...
pabudinti - pabudin|ti, pabudina, pabudino priežodis pabusti: 1. Duružes subildinau, močiutę pabudinau (d.). 2. Laisvės idėjos pabudino visuomenę iš miego. pabudinimas.
pabūgti - pabūg|ti, pabūgsta, pabūgo 1. pajusti baimę: Pabūgti priešo, pavojaus. pabūgo naktį važiuoti. 2. prk. pasimušti: Ir kojos pabūgo einant. pabūgimas.
pabūklai - aa gabalas šovinių paprastai su aukštos Puglia Pradinis greitis ir palyginti plokščios trajektorijos ba nešiojamų šaunamojo šautuvu ar pistoletą ca įrenginys, kuris meta kulkomis aa įvykdymo gun, ypač, kaip pasveikinti ar signalo, ba signalo žymėjimo pradžios arba pabaigos Hunter B teroristas kažkas rodo ginklą formos ar funkcijos THROTTLE spaudžiant arba pul...
pabūklas - pabūkl|as 1. padargas, prietaisas, įrankis: Susidėjo visus savo pabūklus ir išėjo. 2. kar. artilerijos ginklas (patranka, minosvaidis ir kt.): Ä–mė iš pabūklų šaudyti.
paburkęs - (1) smūgis trumpais gūsiais (2) iškvėpkite prievarta b, kvėpuoti kietieji Ziajać c skleisti mažoms įkvėpimas ar debesis (kaip dūmų) dažnai, kaip akompanimentas ryžtingų veiksmų
paburkimas - burkìmas → burkti: Burkimą reikia gydyti → paburkti: Nosies gleivinės paburkimas Nuo suveržimo toks paburkìmas pasidarė
paburti - pabur|ti, paburia, pabūrė buriant pasakyti: paburk man, kas bus. Iš rankų paburti pabūrimas.
pabusk! - būti ar likti budrus b archajiškas likti budrus žiūrėti ypač per lavono c pasenusių sustabdyti iki vėlai Ucztowanie miega dažnai naudojamas stovėti žiūrėti daugiau (mirusiojo kūno), ypač turėti pabusti per į išsijudinti arba tarsi iš miego miega, dažnai naudojamas su iki b maišykite, sužadinti
pabusti - pabu|sti, pabunda, pabudo 1. nustoti miegoti: Pabusti iš miego. Jis greit pabunda. 2. prk. įgyti sąmoningumą: Pabusti iš politinio apsnūdimo. pabudimas.
pabūti - pabūti, pabūva (pabūna), pabuvo 1. kurį laiką būti: Pabūk dar, neskubėk eiti. sngr.: Ilgokai mes ten pasibuvome. 2. patverti: Grybai neilgai tepabūva. 3. pagyventi: Galiu ir pas sūnų p. sngr.: Gal važiuos į Kauną pasibūti (paviešėti). 4. galėti būti, gyventi: Uošvė pas žentą nepabūva. 5. kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Pakišau pabuvau (peil...
pabuvoti - pabuvo|ti, pabuvoja, pabuvojo žr. pabūti 3 Žiūrėk: [pabūti].
paciam - asmuo savarankiškai savo pačių naudojamas refleksiškai prielinksniu arba veiksmažodis objektą arba už dėmesį įvairių konstrukcijų, vienas normalus, sveikas, ar sveikas sąlyga arba savarankiškai elgtis tam įprasta arba įrengimas
paciauska - pačiauška b. kas mėgsta daug kalbėti, čiauškėti, juoktis: Ji tokia linksmutė pačiauška pačiauškė|ti, pačiauška, jo 1. kurį laiką čiauškėti, čirškėti: Kartais atlekia čia žvirblis pačiauška 2. gyvai, linksmai pakalbėti (ppr. apie vaikus). jimas.
Pachidermai - pachidèrmai [gr. pachydermos — storaodis], storaodžiai gyvūnai, pvz., dramblys.
Pachidermija - pachidèrmija [gr. pachydermia < pachys — storas + derma — oda]: 1. įgimtas odos sustorėjimas; 2. liga, kitaip ↗ elefantiazė.
Pachiemija - pachièmija [gr. pachys — tankus, tirštas + gr. haima — kraujas], vandens kiekio sumažėjimas kraujyje.
pacientas - pacient|as, pacientė dkt. gydytojo gydomas ligonis.
pacientės - guolis skausmai ar bandymai ramiai arba be skundų pasireiškia pakantumas pagal provokacija ar padermę skuboti ar veržlus cierpliwego nepaisant opoziciją, pasunkėjęs ar nepalankia gali ar nori būti naudojamas su B jautrios, pripažįstant
pacifikacija - aktas arba būti valstybės Uspokajający procesas Utena b prievarta slopinant arba panaikinti gyventojų laikoma priešiška taikos sutartis aktą
pacifikatas - pacifikãtas [lot. pacificale < pacifico — sutaikinu), katalikų bažnyčioje — relikvijorius, duodamas tikintiesiems bučiuoti.
pacifistas - pacifist|as, pacifistė dkt. pacifizmo šalininkas. Pacifizmas (lot. pacificus — „taikus“) – judėjimas, smerkiantis bet kokius karus ar prievartą, pasyviomis priemonėmis remiantis taiką.
pacifizmas - pacifizmas polit. judėjimas, smerkiantis bet kokius karus.
Pachimeningitas - pachimeningitas [gr. pachys — storas + mēninx (kilm. mēningos) — smegenų dangalas], kietojo smegenų dangalo uždegimas.
pacituoti - pacit|uoti, pacituoja, pacitavo tiksliai pakartoti kieno nors žodžius, tekstą. pacitavimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž