P žodžiai puslapis 4

pabarškinti - pabarškin|ti, pabarškina, pabarškino pabelsti: pabarškino į duris, į langą. pabarškinimas.
pabarti - pabarti, pabara, pabarė neilgai barti; nesmarkiai išbarti: Tėvas pabarė vaiką. sngr.: Tenka kartais pasibarti ir mums. pabarimas.
pabarzdė - pabarzdė 1. vieta po barzda, pasmakrė. 2. vieta prie dalgio ar peilio koto. 3. likę ilgesni, nenupjauti prie pradalgės krašto žolės ar javų kambliai. 4. gaidžio ar kalakuto pakabučiai, pakarūklai.
pabauda - pabauda piniginė ar kitokia bauda už įstatymų pažeidimą ar kokių nors prievolių, įpareigojimų nevykdymą: Piniginė, mokestinė, administracinė, teisminė p. Skirti pabaudą. Mokėk pabaudą.
pabauginti - pabaugin|ti, pabaugina, pabaugino pagąsdinti, pabaidyti: Nebijau, manęs nepabauginsi. pabauginimas.
pabėgėlis - pabėgėl|is, pabėgėlė dkt. kas pabėgęs, palikęs savo vietą, kraštą: Karo pabėgėliai.
pabėgęs - pabėgti, skrydžio
pabėgėti - pabėgė|ti, pabėgi, pabėgėja, pabėgėjo šiek tiek, netoli pabėgti: Kiek pabėgėjo ir sustojo. sngr.: Pasibėgėk į daržinę grėblio. pabėgėjimas.
pabėgimas - bėgìmas bė́gimas → bėgti:1. Nuo bėgìmo vaikas užduso Sako, bus ir bėgìmo lenktynės Galì patrūkti nu tokio bė́gimo ║bėgsena, bėga:Geras to arklio bėgìmas – važiuok ir norėk! 2.Kas ano yra dirbimas, kas ano yra bė́gimas! ^ Kas iš to bėgimo, kad nėr sutarimo 3. Belaisv...
pabėgioti - pabėgio|ti, pabėgioja, pabėgiojo palakstyti: Bėkit, vaikai, pabėgioti po lauką. sngr.: Vaikai grįžo pasibėgioję. pabėgiojimas.
pabėgis - pabėg|is po bėgiais dedamas skersinis: pabėgių mirkykla.
pabėgti - pabėg|ti, pabėga, pabėgo 1. bėgant palįsti: Pabėgti po stogu. 2. bėgant nutolti: Kiškis pabėgo toliau. 3. kurį laiką bėgti: Kiek pabėgo ir sustojo. 4. pasprukti, pasišalinti: pabėgo kalinys iš kalėjimo. Pabėgti nuo priešo. 5. galėti, įstengti bėgti: Pailsau ir nepabėgu. 6. greitai nueiti: Pabėk į pievą pakelti karvės. 7. nutirpti (apie sniegą, keli...
pabeldimas - staigus smūgis ar trankyti aa aštriu priekaištą ar kritiką ba neigiamas ir dažnai nepelnytai reputacija ar krūvio dažnai naudojamas bum ar blogai
pabelsti - pabel|sti, pabeldžia, pabeldė kiek belsti, pastuksenti: pabelsk į langą. sngr.: Nepasibeldęs neik. pabeldimas.
paberti - paber|ti, paberia, pabėrė 1. papilti biralų: paberk paukščiams lesti. Pabėriau uogas nešdama. Paberti krosnį (padžiauti joje grūdus). sngr.: Pasiberk salyklo krosnyje. 2. pasėti: Eikite paberkite tuos rugius. pa (si) bėrimas.
pabijoti - pabijo|ti, pabijo, pabijojo imti kiek bijoti: pabijojau viena važiuoti.
pabildenti - pabild|enti, pabildena, pabildeno nesmarkiai pabelsti: Tik pabildenau į duris, ir įleido. pabildenimas.
pabiras - pabir|as, pabira 1. birus. 2. prk. padrikas, nesusistemintas: pabiros mintys. pabirai prv. pabirumas.
pabiros - pabiros dgs. 1. išbirę grūdai klojime ar vežant. 2. menkesnieji grūdai, pasturlakai. 3. šieno pakritos, šienuliai.
pabirti - pabir|ti, pabyra, pabiro imti byrėti: Maišas prairo, grūdai pabiro. prk.: pabiro (pasklido) į gatvę žmonės. pabirimas.
pabirus - pabir|us, pabiri birus, pabiras: Pabirus smėlis. pabiri žemė.
pabjurti - pabjur|ti, pabjūra, pabjuro pasidaryti bjauriam: Rudenį keliai pabjūra. pabjuro oras. pabjurimas.
pablankti - pablank|ti, pablanksta, pablanko pabalti, pablykšti: Ar sirgai, kad pablankęs veidas? pablankimas.
pablykšti - pably|kšti, pablykšta, pablyško pabalti (ppr. apie veidą): Nuo ligos visai pablyškau. Veidas pablyškęs. pablyškimas.
Pablisiti - pablisiti [angl. publicity], kapit. šalyse — reklama, skelbimas; viešumas, populiarumas.
pablizgai - pablizgai dgs. blizgučiai, blizgalai.
pablogėjęs - mažiau nei tobulas ar visa būklės neįgalių asmenų arba funkciškai netinkamo dažnai vartojamas kartu
pablogėjimas - blogė́jimas 1.→ blogėti 1: Kelio blogė́jimas 2.→ blogėti 4: Nežymu nei gerėjimo, nei blogė́jimo – toks buvo [ligonis], toks tebėr → pablogėti 1: Nelauk kelio pablogė́jimo, važiuok dabar
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž