O žodžiai

o - Vienraidė santrumpa O gali reikšti: O − žvejų kaimelis Norvegijoje, Moskeneso komunoje (šved. Å, Lofoten); O - lotynų kalbos ir kitų kalbų lotyniškais rašmenimis raidė; O - cheminis elementas deguonis ir/ar deguonies atomai cheminėse formulėse ir lygtyse; O - aminorūgšties pirolizino vienraidis kodas; O (netikslu, turėtų būti 0) - 0 kraujo grupė AB0 kraujo...
oazė - oazė 1. vieta dykumoje, kur yra vandens ir augalų. 2. prk. reiškinys, sudarantis malonią išimtį.
obbligato - obbligato [it. būtinas], nuoroda instrumentinio ar vokalinio ansamblio natose, nusakanti, kad šia nuoroda pažymėtas instrumentas arba balsas yra būtinas, jo negalima pakeisti, pvz., violino obbligato.
obdukcija - obdùkcija [lot. obductio — apdengimas], lavono skrodimas, kitaip ↗ autopsija.
obelinis - obelin|is, obelinė -> obelis: obelinė lazda. obelinė kandis (parazituojanti ant obelų).
obelis - obel|is, obelies (obels), obelų m. bot. erškėtinių šeimos vaismedis (Malus): Laukinė obelis Vasarinė, žieminė obelis Tą šaltąją žiemą iššalo visos obelys. Kiškiai apgraužė saldinę obelaitę. Obuolys nuo obelies toli nesirita (folkloras). Žilas kaip žydinti obelis.
obeliskas - obeliskas smailėjančios briaunotos kolonos pavidalo paminklas.
oberekas - obèrekas [lenk. oberek], lenkų liaudies šokis, mazurkos atmaina; tempas greitas; šokama ratu, pritariama daina.
oberpolicmeisteris - oberpolicméisteris [vok. ober — vyriausiasis, vyresnysis + ↗ policmeisteris], carinės Rusijos didelio miesto policijos viršininkas.
obertonas - obertonas muz. šalutinis tonas, duodantis pagrindiniam tonui ypatingą atspalvį, tembrą; virštonis.
objektas - objektas kiekvienas daiktas, dalykas, reiškinys; žmogaus pažinimo ar veiklos dalykas: Mokslo o. Gynybos o. (ginamoji vieta).
objektinis - kažkas medžiaga, kuri gali būti suvokiama pojūčius
objektyvas - objektyvas optinio prietaiso dalis, kurią sudaro lęšis arba lęšių sistema, praleidžianti spindulius, einančius nuo stebimojo objekto: Fotografijos aparato, mikroskopo o.
objektyviai - arba su jomis susijusį su esamais minties objektas, neatsižvelgiant į nepriklausomų buvimas naudojamas daugiausia viduramžių filosofijos b, su jomis susijusių arba objektas, reiškinys, ar sąlyga yra protingas patirtį, nepriklausomai nuo individualaus minties sferos ir suvokiamas visų stebėtojai, turintys tikrovę nepriklausomai nuo proto
objektyvistinis - objektyvistinis, susijęs su objektyvizmu.
objektyvizacija - objektyvizãcija [lot. objectivus — susijęs su objektu], padarymas objektyviu, daiktiniu, sudaiktinimas.
objektyvizmas - objektyvizmas neutrali analizė be vertinimo pasaulėžiūros požiūriu.
objektyvumas - arba su jomis susijusį su esamais minties objektas, neatsižvelgiant į nepriklausomų buvimas naudojamas daugiausia viduramžių filosofijos b, su jomis susijusių arba objektas, reiškinys, ar sąlyga yra protingas patirtį, nepriklausomai nuo individualaus minties sferos ir suvokiamas visų stebėtojai, turintys tikrovę nepriklausomai nuo proto
objektyvus - objektyv|us, objektyvi 1. esantis nepriklausomai nuo sąmonės: objektyvi tikrovė. objektyvioji tiesa. 2. prk. bešališkas: Objektyvus liudytojas. Objektyvus vertinimas. objektyviai prv.: objektyviai vertinti. objektyvumas.
oblatė - aa antspaudas naudojamas ypač kaip oficialų patvirtinimo B ženklo nuoroda į patvirtinimo, turintiems didelį prestižą aa bruožas ar kokybę suteikiančią prestižą b prestižą
obligacija - obligacija vertybinis paskolos popierius: Valstybinės paskolos o. Lošiamoji o. Palūkaninė o.
obligatinis - obligãtin‖is [lot. obligatus — įpareigotas], būtinas, privalomas, neišvengiamas, galintis gyventi tik tam tikroje aplinkoje, tik tam tikrose sąlygose, pvz., ~iai parazitai.
obligatorinis - obligatòrinis ↗ obligatinis.
obligo - obligo [it. pareiga, įsipareigojimas]: 1. bendro įsiskolinimo vekseliais suma; 2. banko knyga, kurioje apskaitoma asmenų įsiskolinimas pagal diskontuotus vekselius arba žymimi kliento įsiskolinimai pagal banko operacijas.
obliteracija - visiškai pašalinti iš pripažinimo ar atminties B pašalinti iš egzistavimo išnaikinti visus pėdsakus, nuorodą, arba reikšmę c sukelti išnykti (kaip kūno dalis, arba randas) ar kolapsas (kaip ortakio konvejerio kūno skysčių) pašalinti 4
obliuoti - obl|iuoti, obliuoja, obliavo obliumi drožti, lyginti: Lentą obliuoti obliavimas obliuotojas, obliuotoja dkt.
obliuotojas - obliúotojas, -a. kas obliuoja: Prastas da iš tavęs obliúotojas.
oblius - oblius įrankis lentoms, medinėms detalėms drožti, lyginti.
obojininkas - obojinink|as, obojininkė dkt. kas griežia obojumi.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž