O žodžiai puslapis 8

oksiumoronas - oksiùmoronas ↗ oksimoronas.
okso - okso... ↗ oksi...
oksolis - oksòlis [↗ oks... + lot. oleum — aliejus], pusiau natūralus pokostas.
okta - okta... [lot. octo, gr. oktō — aštuoni], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti, kad kas nors sudaryta iš 8 dalių.
oktaedras - apribota kietas aštuoni plokštumoje susiduria
oktaedritas - oktaedritas, geležinis meteoritas; jo ėsdintame paviršiuje matomos oktaedro formos figūros.
oktagonas - iš aštuonių kampų ir aštuonių pusių daugiakampis
oktanas - bet iš kelių izomerų skystis Alkanai C8H18 metodu nustatytas oktaninis skaičius
oktaninis - oktãninis, susijęs su oktanu (izooktanu); Δ skaičius — benzino antidetonacines savybes apibūdinantis rodiklis, lyginant jas su izooktano detonacinėmis savybėmis.
oktantas - priemonė stebint dangaus kūnas aukštyje nuo judančio laivo arba orlaivio, bet iš aštuonių dalių, į kurį erdvė yra padalyta trijų koordinačių plokštumų
oktava - oktava muz. 1. aštuntasis diatoninės gamos laipsnis. 2. intervalas tarp pirmojo ir aštuntojo diatoninės gamos laipsnio.
oktetas - oktetas muz. 1. kūrinys aštuoniems atlikėjams. 2. aštuonių atlikėjų ansamblis.
oktilijonas - oktilijõnas [pranc. octillion], skaičius, išreikštas vienetu su 27 nuliais, t. y. 1027; kai kuriose šalyse (D. Britanijoje, VDR, VFR) — 1048.
okto - okto... ↗ okta...
oktodas - oktòdas [↗ okto... + ↗ (elektr)odas], elektroninė stiprinimo lempa su 8 elektrodais — anodu, katodu ir 6 tinkleliais; vart. superheterodininių radijo imtuvų dažnių keitikliams.
oktogenas - oktogènas [↗ okto... + ↗ ...genas], sprogstamoji medžiaga C4H8NgO8.
oktoploidas - oktoplòidas [↗ okto... + ↗ (ha)ploidas], organizmas, kurio ląstelių branduoliuose yra aštuongubas chromosomų skaičius.
oktostilas - oktostilas [↗ okto... + gr. stylos — kolona], sen. graikų šventykla su 8 kolonomis pagr. fasade.
oktrojuotas - oktrojúotas [pranc. octroyer — padovanoti], monarcho valdžios duotas; pvz., oktrojuotoji konstitucija — valstybės valdovo duodama konstitucija.
oktrojuoti - oktrojúoti [pranc. octroyer — apdovanoti, suteikti], teikti kokių nors teisių, privilegijų.
oktrua - oktruà [pranc. octroi]: 1. Prancūzijoje vid. amžiais — įvežimo muitai feodalo arba miesto naudai; 2. XVI—XVIII a. — monopolinių prek. bendrovių privilegijos; 3. Prancūzijoje ir kai kuriose šalyse — miestų rinkliavos kai kuriems įvežamiems ž. ū. produktams.
oktupolis - oktupòlis [↗ okto... + gr. polos — polius], dviejų kvadrupolių sistema.
okuliaras - okuliaras optinio prietaiso dalis, pro kurią žiūrima.
okuliarinis - padaryta arba suvokiamas į akis
okulistas - okulist|as, okulistė dkt. akių ligų gydytojas.
okulistika - okulistika [lot. oculus — akis], akių ligų mokslas, kitaip ↗ oftalmologija.
okuliuoti - okul|iuoti, okuliuoja, okuliavo žr. akiuoti 2 Žiūrėk: [akiuoti].
okultacija - okultãcija [lot. ocultatio — paslėpimas], vieno kosm. kūno, pvz., žvaigždės, pasislėpimas už kito, pvz., Mėnulio.
okultinis - nebūtų atskleista paslaptis lengvai sulaikyti arba suprantami painus, paslaptingas paslėpta iš nuomone, paslėptas iš arba susijusių su okultizmu nėra akivaizdžios arba neaptinkamas vien klinikiniais metodais
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž