O žodžiai puslapis 3

ochra - ochra, ochros gamtiniai geltoni dažai.
ochroma - genties iš atogrąžų Amerikos medžių (šeimos Bombacaceae), turinčių labai šviesaus medžio sėklas gaubia šilkinis siūlas - pamatyti balsa
oda - oda, oda 1. viršutinis žmogaus ar gyvulio kūno sluoksnis: Švelni, sausa, lygi o. Pašiurpusi o. Nuo šalčio o. susitraukė, paraudo. Odos ligos. 2. nuluptas ir išdirbtas gyvulio kailis: Odų dirbtuvė. Dirbtinė o. O. ir kaulai (apie labai sulysusį gyvulį ar žmogų).
odadirbys - odadirb|ys, odadirbė dkt. (3 4a, 3 4b, 3 b) odų dirbėjas.
odaliska - Moteriška vergas sugulovė haremas
odė - odė lit. iškilmingas lyrinis eilėraštis svarbaus įvykio ar asmens garbei.
odekolonas - Odekolonas [fraziol.] (pranc. Eau de Cologne, vok. Kölnisch Wasser ‘Kelno vanduo’) vandens, etilo spirito ir kvapiųjų medžiagų mišinys, vartojamas parfumerijoje. 1709 m. odekoloną išrado Kelno gyventojas J. M. Farina (Johann / Giovanni Maria Farina, 1685–1766). Odekoloną iš pradžių vartojo kaip vaistą, tačiau vėliau jis išpopuliarėjo kaip kvepalai.
odelė - A (1) gyvūno Odelė (kaip kailinių žinduolių ar paukščių), atskirta nuo kūno, paprastai su savo plaukų ar plunksnos (2) pateiktą pavyzdį paprastai neaptaisyti stuburiniams gyvūnams (muziejuje) b paslėpti arba pliaupti žaidimą ar gyvūnų C (1) gyvūno kailis, paruošti naudoti apkarpymo ar drabužis - palyginkite 4hide (2) popieriaus lapo ar vaškinis popierius, ...
Odelstingas - òdelstingas [norv. odelsting], Norvegijos parlamento žemieji rūmai.
odena - odena anat. akies obuolio dangalas, akies baltymas (sclera).
odenos - stora pluoštinės nepermatomas baltas išorinis sluoksnis apgaubiantis akies obuolio, išskyrus dalis ragenos matyti akis iliustraciją
Odinas - Òdinas [< skand.], sen. skandinavų mitologijoje — vyriausias tarp dievų, karo ir pergalės, vėjo ir jūreivystės dievas, pasaulio ir žmonių kūrėjas, gyvųjų ir mirusiųjų valdovas.
odininkas - odinink|as, odininkė dkt., odinink|as, odininkė dkt. 1. odų dirbėjas. 2. prekiautojas odomis.
odininkystė - odininkystė odų dirbimo pramonė.
odinis - odin|is, odinė -> oda 2: odinės pirštinės. Odinis diržas Žiūrėk: [oda].
odinukė - odinuk|ė odinė striukė: Apsivilkęs odinuke.
odiozinis - òdiozinis [lot. odiosus], nemalonus, nekenčiamas, nepageidaujamas, nepriimtinas, sukeliantis priešiškumą.
Odisėja - klajonių arba kelionė paprastai pažymėtos daug pokyčių likimo protiniam ar dvasinis klajojo arba ieškojimas
Odisėjas - Ithaca ir graikų karalius Trojos karo lyderis, kuris po karo klaidžioja 10 metų, prieš pasiekiant namus
odiskas - odišk|as, odiška, odišk|as, odiška primenantis odą: odiški lapai, sparnai.
odiškas - odišk|as, odiška, odišk|as, odiška primenantis odą: odiški lapai, sparnai.
odlupys - odlup|ys, odlupė dkt. odų lupėjas.
odografas - odogrãfas ↗ hodografas.
odometras - odomètras ↗ hodometras.
odon - ...odon, ...odont... [< gr. odus (kilm. odontos) — dantis], iškastinių žinduolių, kurių klasifikacija paremta dantų sandara, lot. pavadinimo galūnė, pvz., žvėriadančiai Theriodontia.
Odontalgija - odontálgija [gr. odus (kilm. odontos) — dantis +algos — skausmas], danties skausmas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž