N žodžiai puslapis 2

naftovežis - naftovežis naftos tanklaivis.
naga - naga raginis porinis porakanopių kojos galo apvalkalas: Karvės n. nulūžo.
nagai - nag|ai dgs. 1. įrankis daržovėms ravėti. 2. įrankis mėšlui iš vežimo versti. 3. šnek. pirštai, rankos: Nuo šalčio nagai sugrubo. Jam viskas iš nagų krinta (nemiklus). Gausi per nagus, nelįsk! prk.: Pakliūsi į mano nagus, tai žinosi tinginiauti! Atbulais nagais (atmestinai). Geri nagai (nagingas). Ilgus nagus turėti (vagiliauti). Iš nagų gyventi (verstis a...
naganas - naganas pistoletas, užtaisomas septyniais šoviniais.
nagas - nag|as 1. raginė antauga žmogaus, gyvulio ar paukščio piršto gale: Nusikarpyk nagus. Susimušiau pirštą, tai nagą nuvarė. Nagas žydi (atsirado baltų dėmelių). Katės nagai aštrūs. Vanagas nutvėrė vištą nagais. 2. šakių, akėčių virbas; šiaip koks įrankis: Mėždamas nulaužė šakių nagą. Paimk nagą ir ištrauk vinį. 3. šnek. šykštuolis: Iš tok...
Nagasakis - miestas
nagi - nagi jst. žr. 1 na: N., duok! N., surask tu jį! Žiūrėk: [1 na].
nagi! - judėti link kažkas požiūrio
naginė - nagin|ė 1. iš odos surauktas apavas su apyvarais: Apsiavę naginėmis (nagines) vaikščiojo. 2. niek. pikta moteris, susiraukėlė. nagines padžiauti (mirti). nagines raukti (knarkti).
nagingas - naging|as, naginga viską sugebantis padaryti. nagingai prv. nagingumas.
nagingumas - kažkas vykdomas, ar yra pagaminti darbininkas dirbti meno ar įgūdžių, taip pat kokybės perteikė daikto priėmimo procesą
nagrinėjamas - atidžiai apžiūrėti b išbandyti c būklę tirti kruopščiai ištirti atidžiai klausinėti
nagrinėjimas - aktas ar procesas nagrinėjant tiriama pratimą, skirtą nagrinėja pažangą, arba bandymo kvalifikaciją ar žinias oficialiose apklausose būklę
nagrinėti - nagrinė|ti, nagrinėja, nagrinėjo 1. aiškinti esmę, tyrinėti, svarstyti, analizuoti: Nagrinėti pateiktus duomenis, darbo sąlygas. Nagrinėti sakinį. Bylą nagrinėti 2. tarm. skirti gerus nuo prastų, valyti šiukšles; darinėti: Uogas, daržoves, grybus nagrinėti Kiaulę nagrinėti nagrinėjimas: Sakinių nagrinėjimas.
naguotas - naguot|as, naguota kuris su nagais: Katinas naguotas.
naibas - naibas [< arab.], kai kuriose musulmonų šalyse — viršininko arba dvasininko pavaduotojas, padėjėjas; kartais — vietos policijos viršininkas, kaimo bendruomenės seniūnas.
naikiklis - naikiklis muz. ženklas, panaikinantis diezo arba bemolio ženklą.
naikinamas - pašalinti ypač nusausindami, iškirpimo, arba trynimas
naikinamasis - sukelia sunaikinimo pražūtingas
naikinantis - sugadinti struktūra, organinių, buvimą arba būklę
naikinimas - valstybės ar faktas gali būti sunaikinti sugadinti veiksmą ar procesą sunaikinti ką nors sunaikinti AGENTŪRA
naikinti - naikin|ti, naikina, naikino 1. daryti, kad išnyktų, nebebūtų: Piktžoles reikia iš šaknų naikinti Ugnis viską naikina. Naikinti karpas. Naikinti muses. Laikas naikina pėdsakus. prk.: Naikinti neraštingumą, nedarbą. 2. daryti nebegaliojantį: Naikinti įstatymus, potvarkius. naikinimas naikintojas, naikintoja dkt.
naikintojas - tas, kuris naikina mažą greitai karo laivą, naudojamas ypač remti didesnius laivus ir paprastai ginkluotas su šautuvus, giluminiai užtaisai, torpedos, ir dažnai valdomoms raketoms
naikintuvas - naikintuvas kar. greitasis lėktuvas oro taikiniams naikinti.
nailas - náilas [angl. nile], fiz. branduolinio reaktoriaus reaktyvumą apibūdinantis dydis, lygus 100(1 — 1/k); čia k — reaktoriaus dauginimo koeficientas.
nailonas - nailonas šilką primenantis sintetinis pluoštas; jo siūlai ar audinys.
nailoninis - nailonin|is, nailoninė -> nailonas: nailoninės kojinės.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž