M žodžiai puslapis 3

magister_dixit - magister dixit [sk. magister diksit; lot.], taip pasakė mokytojas (scholastų rėmimasis Aristoteliu, kaip neginčijamu autoritetu).
magistralė - magistralė pagrindinė susisiekimo ar tiekimo linija: Automobilių, elektros perdavimo, vandentiekio, sausinimo m.
magistralinis - magistralin|is, magistralinė pagrindinis, svarbiausias: magistralinė linija.
magistrantas - , su jomis susijusių arba dalyvauja formalioje studijų po baigimo absolventai
magistrantų - (1) Vyriška mokytojas (2) asmuo, turintis žinutę akademinį laipsnį aukštesnį nei bakalauro, bet mažesnis nei gydytojo B dažnai kapitalizuotos prestižinę religinį lyderį ca darbuotoją ar amatininkas kvalifikuotas, kad mokyti MOKINIŲ r (1) menininkas, atlikėjas, arba išbaigti įgūdžių žaidėjas (2) didelis skaičius praeityje (kaip mokslo ar meno), kurių dar...
magistrantūra - (1) Vyriška mokytojas (2) asmuo, turintis žinutę akademinį laipsnį aukštesnį nei bakalauro, bet mažesnis nei gydytojo B dažnai kapitalizuotos prestižinę religinį lyderį ca darbuotoją ar amatininkas kvalifikuotas, kad mokyti MOKINIŲ r (1) menininkas, atlikėjas, arba išbaigti įgūdžių žaidėjas (2) didelis skaičius praeityje (kaip mokslo ar meno), kurių dar...
magistras - magistr|as istor. riterių ordino viršininko titulas; šį titulą turintis asmuo: Kryžiuočių ordino didysis magistras Kryžiuočių ordino krašto magistrai. magistras, magistrė dkt. aukštųjų mokyklų kai kurių specialybių žemesnysis mokslo laipsnis; tą laipsnį turintis asmuo.
magistratas - miesto savivaldybes įstaiga
magistratūra - iš biuro, galia, arba orumą magistrato teisėjas teisėjų rajono magistrato įstaiga pagal valstybės
magiškas - magišk|as, magiška 1. būdingas magijai, burtams. 2. prk. nepaprastas, stebuklingas, užkerėtas. magiškai prv. magiškumas.
magma - magma geol. išsilydžiusi karšta masė, esanti Žemėje ir išsiveržianti lavos pavidalu.
magna_charta - magna charta libertatum [lot.], Didžioji laisvių chartija.
magnalis - magnãlis, aliuminio lydinys su magniu (jo 1—13%); atsparus korozijai, plastiškas, lengvai suvirinamas; vart. suvirintoms konstrukcijoms, kniedėms, apdailai.
magnatas - magnat|as, magnatė dkt. 1. istor. feodalizmo laikais stambus įtakingas žemvaldys, didikas. 2. stambus kapitalistas: Finansų, kapitalo magnatas. Plieno, spaudos magnatas.
magnesinas - magnesin‖as [↗ magne(tas) + ↗ sin(chroninis)], bekontaktis keitiklis, verčiantis kampo pokytį el. dydžiu arba el. dydį kampo pokyčiu, pvz., dviem vienodais ~o ir ryšio laidais perduodami matavimo prietaisų parodymai.
magneta - magn|eta, magnetos tech. įtaisas vidaus degimo variklio žvakės kibirkščiai gauti.
magnetas - magnetas 1. fiz. gamtinis ar dirbtinis kūnas, traukiantis geležį ir kai kuriuos kitus metalus. 2. prk. tai, kas turi traukiamąją jėgą.
magnetėti - magnetė|ti, magnetėja, magnetėjo darytis įmagnetintam. magnetėjimas.
Magnetikas - magnètikas [gr. magnētikos — magnetinis], magn. savybių medžiaga.
magnetinĖ - sukelti magnetinių savybių pritraukti kaip magnetas žavesio
magnetinimas - magnètinimas. → magnetinti. įmagnètinimas. → įmagnetinti: Tokį geležies įmagnetinimą arti laikomu magnetu vadiname magnetine indukcija. pérmagnetinimas. → permagnetinti: Pagaminta iš paprasto plieno šerdis dėl dažno permagnetinimo labai smarkiai įkaistų.
magnetinis - magnetin|is, magnetinė -> magnetas 1: magnetinė juosta, adata, rodyklė. Magnetinis laukas, polius Žiūrėk: [magnetas].
magnetinti - magnetin|ti, magnetina, magnetino suteikti magneto savybę. magnetinimas.
magnetitas - magnetito, turintis poliškumo kažką, kad stipriai pritraukia
magnetizmas - magnetizmas fiz. 1. magneto savybė traukti ar stumti. 2. magnetiniai reiškiniai ir magnetinių kūnų savybės; jų mokslas.
magnetizuoti - magnetiz|uoti, magnetizuoja, magnetizavo žr. magnetinti.
magnetochemija - magnetochèmija [↗ magnetas + ↗ chemija], mokslas, tiriantis medžiagos magn. ir chem. savybių ryšį.
magnetodinamika - magnetodinãmika [↗ magnetas + ↗ dinamika], mokslas, tiriantis kintamus magn. reiškinius, pvz., reiškinius, vykstančius periodiškai kintamame magn. lauke.
magnetoelektrinis - magnetoelektrinis, fiz. rodantis magn. ir el. laukų sąsają, pvz., Δ reiškinys, Δ matuoklis.
magnetofonas - magnetofonas garso magnetinio įrašymo ir atkūrimo prietaisas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž