L žodžiai puslapis 9

laivas - laiv|as 1. plaukiojanti transporto priemonė: Keleivinis, prekinis laivas Karo laivas Povandeninis laivas Burinis, dyzelinis, atominis laivas laivų statykla. 2. folkloras, valtis, eldija: Dirbinsiu laivą, geltoną laivą (d.). 3. knyg. skraidymo aparatas: Oro laivas Kosminis laivas.
laivasraigtis - laivasraigtis laivo sraigtas.
laivavedyba - laivavedyba laivų valdymo teorija ir praktika.
laivavedys - laivavedys jūreivystės specialistas, vedantis laivą - šturmanas, locmanas.
laivavilkys - laivavilkys istor. darbininkas, krantu traukiantis velkamo upe prieš srovę laivo virvę.
laivavirvės - laivãvirvės. visuma laive esančių lynų ir virvių, reikalingų plaukiojimui, takelažas: Laivavirvės buvo apipynusios stiebus ir atrodė lyg kibūs maurai.
laive - laiv|ė laivelis, valtis: laive per upę kilnoja.
laiveliai - aa mažų laivų vandens b keliauti laivas valtis formos pakuotę, indų, ar įrenginio
laivelis - laivelis valtis, nedidelis laivas.
laivyba - laivyb|a laivais plaukiojimo teorija ir praktika: Upių slenksčiai kliudo laivybai.
laivybinis - laivybin|is, laivybinė -> laivyba: laivybinė jūros reikšmė.
laivybos - , su jomis susijusių arba ribojasi su jūros
laivynas - laivynas 1. kokios nors paskirties laivų visuma: Karinis jūrų, prekybos, žvejybos l. Upių l. 2. karo laivų junginys. 3. knyg. skraidymo aparatų visuma: Oro l.
laivininkystė - laivininkystė susisiekimas, plaukiojimas laivais, laivyba: Nemuno l.
laivinis - laivin|is, laivinė -> laivas 1: laiviniai (ilgi, stori) debesys. laiviniai (laivo pavidalo) kovos kirviai Žiūrėk: [laivas].
laivo - aa didelis jūrų laivas ba burlaivis bugšprito ir paprastai per tris stiebus kurių kiekviena susideda iš apatinės stiebo Stengos ir Brambura stiebo laivu, ypač varoma galios arba plaukti laivo įgulos likimo 3
laivutės - slidus
laizykla - laižykla vieta, kur dedamos druskos gyvuliams laižyti: Druskos l. Stirnų l.
laizymas - laižymas -> laižyti.
laizyti - laižy|ti, laižo, laižė 1. liežuviu braukyti; liežuviu imti ką valgomą: Karvė laižo veršiuką. Lėkštę laižyti Pirštus laižyti Cukrų laižyti Gerai dalgis pjauna - kaip laižyte laižo. Laižomoji druska. sngr.: Katė laižosi. 2. prk. siekti, glostyti: Liepsnos liežuviai laižė stogą. laižymas.
laizytis - laižytis, laižosi, laižėsi 1. -> laižyti. 2. liežuviu liesti lūpas (ppr. gardžiuojantis): Laižosi kaip medaus valgęs. 3. prk. gerintis, pataikauti: Laižosi prie viršininko. 4. prk. šukuotis priglostant plaukus: Jau visa valanda, kaip tu laižaisi. laižymasis.
laižykla - laižykla vieta, kur dedamos druskos gyvuliams laižyti: Druskos l. Stirnų l.
laižymas - laižymas -> laižyti.
laižyti - laižy|ti, laižo, laižė 1. liežuviu braukyti; liežuviu imti ką valgomą: Karvė laižo veršiuką. Lėkštę laižyti Pirštus laižyti Cukrų laižyti Gerai dalgis pjauna - kaip laižyte laižo. Laižomoji druska. sngr.: Katė laižosi. 2. prk. siekti, glostyti: Liepsnos liežuviai laižė stogą. laižymas.
laižytis - laižytis, laižosi, laižėsi 1. -> laižyti. 2. liežuviu liesti lūpas (ppr. gardžiuojantis): Laižosi kaip medaus valgęs. 3. prk. gerintis, pataikauti: Laižosi prie viršininko. 4. prk. šukuotis priglostant plaukus: Jau visa valanda, kaip tu laižaisi. laižymasis.
laja - laja bot. medžio vainikas: Pušies l.
lajaus - balta beveik beskonis kietas lydyti riebalai, daugiausia naudojami muilu, galvijų ir avių, žvakės, ir tepalų
lajinis - lajin|is, lajinė, lajin|is, lajinė -> 1 lajus: lajinės žvakės Žiūrėk: [1 lajus].
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž