L žodžiai puslapis 12

lakūnė - vienam dirbančiajam vadovauti laivo Vairininko ba asmuo, kuris yra kvalifikuotas ir paprastai licenciją vesti laivą į ir iš uosto arba konkrečiame vandenų maždaug asmuo, kuris skrenda arba kvalifikaciją skraidyti Orlaivių ir erdvėlaivių vadovas, lyderis cowcatcher gabalas, kad vadovai įrankis ar mašina dalis televizijos šou ir filmavo ar šeimininku dėl siūlomo...
lakuotas - aa dvasia lakas (šelakas) b įvairių patvarių gamtos lakų, ypač iš Azijos žagrenių (Rhus verniciflua) vadinamas japonų lakas skaidrus, dažytas sintetinių organinių dangų, paprastai sausas filmą išgarinant lakas gauti tirpiklis, ypač celiuliozės darinį (nitroceliuliozė) kailis sprendimas arba tarsi laku suteikti sklandžiai baigti ar išvaizda blizgus
lakuoti - lak|uoti, lakuoja, lakavo 1. dažyti, tepti laku: Spintą lakuoja. 2. prk. pagražintai vaizduoti: Lakuoti tikrovę. lakavimas lakuotojas, lakuotoja dkt.
lakuotojas - aa, kai taikomi prie paviršiaus, džiūsta Hard blizgantis paprastai skaidrios dangos b audinį arba glazūra pateikta lako c taikymo (1) kažkas, kas rodo, lakas jo blizgesį (2), skystas preparatas, danga (indėlių , vidaus degimo variklis) panašus į laku ribų rodo 1gloss daugiausia britų skystis nagų lakas lakas padengti arba nuslėpti (kaip kažkas nemalonaus) su ka...
lakus - lak|us, laki 1. lengvai, greitai lekiantis (apie paukščius): Lakios kregždės. 2. eiklus, bėglus: Jūsų bėris tai lakus 3. prk. nepabūnantis vietoje, visur einantis: laki karvė (neėda vietoje, o vis bėga). Lakus vaikinas (nepabūna namuose). 4. prk. sklandus: laki šneka. Jo laki (gyva) vaizduotė. 5. greit išgaruojantis (apie spiritą, eterį). 6. vėjo nešiojamas...
lalesys - lalesys klegesys, triukšmas.
lalėti - lalė|ti, lala, lalėjo 1. garsiai kalbėti, klegėti: Lalėti tarp savęs. 2. su garsu tekėti: Bėga vanduo lalėdamas. lalėjimas.
Lalopatija - lalopãtija [gr. laleō — kalbu + pathos — liga], kalbos sutrikimas, kitaip ↗ logopatija.
lama - lama zool. kupranugarį primenantis Andų kalnų gyvulys (Lama) 2 lama v. Tibeto budistų vienuolis.
Lamanšas - naudojamas kaip funkcija žodžio, rodo, kad po daiktavardžio arba daiktavardis ekvivalentas yra neabejotinas arba anksčiau buvo nurodyta ar dėl šios aplinkybės
Lamantinai - lamantinai [pranc. lamantin], žinduoliai Trichechidae; gyvena Atlanto vandenyno tropinės dalies pakraščiuose ir gretimose upėse.
Lamarkizmas - lamarkizmas, pirmoji gyvosios gamtos evoliucijos teorija, sukurta pranc. mokslininko Ž. B. Lamarko (Lamarc; 1744—1829); teigia, kad augalų ir gyvūnų rūšys kinta dėl kintančios aplinkos poveikio ir vidinio siekimo tobulėti.
lambas - lamb|as tarm. sultingos daržovės lapas su stambu; lapo stambas: Paskabyk lambų kiaulėms. Iš lambų (burokų lapų kotų) verda barščius. Svogūno lambas (laiškas).
Lambda - lámbda [gr.], vienuoliktoji graikų abėcėlės raidė — Λ λ.
Lambertas - lámbertas [pagal vok. mokslininko J. H. Lamberto (Lambert; 1728—77)], La, nesisteminis šviesos spinduolio skaisčio vienetas; 1 La ≈ 3183 cd/m2 (kandelos kvadratiniam metrui).
Lambetvokas - lámbetvokas [angl Lambeth-walk], greito tempo pramoginis šokis; atsirado XX a. 4 dešimtmetyje.
lamblija - lámblija, pirmuonis Lamblia intestinalis; parazituoja žmogaus plonosiose žarnose, kepenyse ir tulžies latakuose.
Lambliozė - lambliòzė, liga, kurią sukelia pirmuonys lamblijos.
lambrekenas - nuslėpti užuolaidų armatūra trumpas Valance ar mažas karnizas
lamdyti - lamd|yti, lamdo, lamdė 1. glamžyti, maigyti: Apykaklę, skrybėlę lamdyti 2. laužyti, gadinti: Kam lamdai dviratį, kad nemoki važiuoti! 3. prk. mankštinti. 4. prk. mokyti, lavinti: lamdo lamdo visą dieną, tai šiek tiek pramoko. lamdymas.
Lamentacija - lamentãcija [lot. lamentatio], skundimasis, raudojimas, vaitojimas.
lamenti - lam|enti, lamena, lameno tarm. 1. glamžyti, maigyti, lamdyti: Lamenti katę. 2. sunkiai nešioti, kiloti: Lamenti didelius šieno glėbius.
Lamento - lamento [sk. liamento; it. rauda, skundas], nedidelis graudaus, gedulingo pobūdžio, dažn. vokalinės instrumentinės muzikos kūrinys; kaip savarankiška arija ar scena būdingas XVII—XVIII a. operoms.
Lamentoso - lamentoso [sk. liamentozo; it.], muz. sielvartingai, graudžiai.
lamija - Moteriškas demonas, vampyras.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž