L žodžiai puslapis 11

lakstuoti - lakšt|uoti, lakštuoja, lakštavo 1. giedoti, suokti (apie lakštingalą): Lakštingala lakštuoja, berneliai dainuoja (d.). 2. prk. meiliai kalbėti. lakštavimas.

lakstus - lakst|us, laksti mėgstantis lakstyti, nenubūnantis vietoje, gyvas, vikrus, greitas: Lakstus vaikas. laksti karvė. Kur tu rasi už jį lakstesnį? lakstumas.

lakstute - lakštut|ė poez. lakštingala: Paukštute lakštute, kur šiąnakt nakvojai? (d.).

Lakšmė - Lãkšmė, induistų grožio, meilės, laimės deivė; vaizduojama sėdinti ant lotoso žiedo.

lakštą - aa platus skudurėliu, ypač paklodė b burė 1a (1) (1) paprastai yra stačiakampio formos popieriaus lapas; ypač pagaminti spausdinimo (2) storam popieriui su augalų pavyzdį stačiakampio formos prie jo pritvirtinti

lakštas - lakšt|as 1. plokščias augalo lapas; plokščioji lapo dalis: Kopūsto lakštas 2. knygos, sąsiuvinio ar šiaip koks popieriaus (ppr. standesnio) lapas: Grafikos lakštai. 3. kas nors išplota, plokštė: Skardos l. 4. senoviškai vertybinis popierius, obligacija: Paskolos lakštai.

lakštavimas - lakštãvimas. →. lakštuoti 1: Vakaras gaubia kalvą su lakštingalų alpesingu lakštavimu.

lakštelis - lakštẽlis. 1. žiedo vainiklapio plokščioji, plačioji dalis: Susiaurėjusią vainiklapio dalį vadiname nageliu, o platesniąją – lakšteliu. 2. viena iš plokštelių, esančių lakštabudžių šeimos grybų apačioje (Lamella): [Grūzdo] lakšteliai balti arba gelsvi, tankūs.

lakštingala - lakštingal|a zool. pilkas strazdų šeimos paukštelis giesmininkas (Luscinia luscinia): Krūmuose lakštingalos čiauška, čiulba, gieda, suokia. lakštingalėle, gražus paukšteli, kodėl nečiulbi anksti rytelį? (d.).

lakštiniai - lakštiniai dgs. kul. 1. juostelių pavidalo makaronai. 2. valgis, sriuba iš jų.

lakštinis - lakštin|is, lakštinė 1. -> lakštas 2: Lakštinis popierius. lakštinė grafika. 2. -> lakštas 3: Lakštinis švinas. Lakštinis metalas Žiūrėk: [lakštas] [lakštas].

lakštuoti - lakšt|uoti, lakštuoja, lakštavo 1. giedoti, suokti (apie lakštingalą): Lakštingala lakštuoja, berneliai dainuoja (d.). 2. prk. meiliai kalbėti. lakštavimas.

lakštutė - lakštut|ė poez. lakštingala: Paukštute lakštute, kur šiąnakt nakvojai? (d.).

lakt - lakt... [lot. lac (kilm. lactis) — pienas], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su pienu.

lakta - lakt|a 1. kartis ar lenta vištoms tupėti: Vištos sutūpė ant laktos. Pilna laktelė baltų vištelių (folkloras, dantys). 2. žr. ląsta 1. 3. etnogr. žemas suolas gulėti.

laktacija - laktacija pieno davimo laikotarpis.

laktamai - laktãmai [↗ lakt... + ↗ am(inai)], aminorūgščių cikliniai amidai; kietos medžiagos; org. sintezės žaliava.

laktatai - laktãtai [lot. lac (kilm. lactis) — pienas], pieno rūgšties druskos ir esteriai.

laktazė - fermentas, kuris hidrolizuoja beta-galactosides (laktozę) ir atsiranda ypač jaunų žinduolių žarnyne ir mielių

lakti - lakti, laka, lakė 1. gerti, imant skystimą liežuviu (ppr. apie kates ir šunis): Kur šuo laka, ten ir loja (folkloras). Palieto pieno visos katės laka (folkloras, netvarka visi naudojasi). 2. menkinamai gerti, maukti: Degtinę lakti lakimas lakėj|as, a dkt.

lakto - lakto... ↗ lakt...

laktobacilinas - laktobacilinas: 1. pienarūgštį rūgimą sukeliančių bakterijų Lactobacillus acidophilus kultūra; vart. pienui rauginti arba kaip vaistai; 2. rūgusis pienas, užraugtas laktobacilinu.

laktoferinas - лактоферрин; lactoferrin; lactoferrina; laktoferyna; laktoferrīnu; laktoferinas.

laktometras - лактометр; lactometer; lactómetro; laktometr; lactometer; laktometras.

laktonai - laktònai [lot. lac (kilm. lactis) — pienas], cikliniai oksirūgščių esteriai; skysčiai arba žemos lydymosi temperatūros kietos medžiagos.

laktozė - disacharidas cukraus C12H22O11, kad yra pieno ir duoda gliukozės ir galaktozės nuo hidrolizės ir duoda ypač pieno rūgšties nuo fermentacijos

laktozurija - laktozùrija [↗ laktozė + gr. uron — šlapimas], laktozės buvimas šlapime.

lakumas - lengvai vaporizable palyginti žemoje temperatūroje, plaukioja, arba turintys teisę plaukioti linksmas, judrus b, lengvai sukėlė

lakūna - vienam dirbančiajam vadovauti laivo Vairininko ba asmuo, kuris yra kvalifikuotas ir paprastai licenciją vesti laivą į ir iš uosto arba konkrečiame vandenų maždaug asmuo, kuris skrenda arba kvalifikaciją skraidyti Orlaivių ir erdvėlaivių vadovas, lyderis cowcatcher gabalas, kad vadovai įrankis ar mašina dalis televizijos šou ir filmavo ar šeimininku dėl siūlomo...

lakūnas - lakūn|as, lakūnė dkt. 1. av. kas valdo lėktuvą, pilotas: Jis mokosi lakūnu. 2. folkloras, kas lekia, skrenda, skraido: Ar nematei girioj lakūno ar vandeny narūno? O tu kregždute, lakūnėle, ką girdėjai lakiodama?.