L žodžiai puslapis 10

lajuoti - laj|uoti, lajuoja, lajavo tepti lajumi. lajavimas.
lajus - laj|us, laji 1. daug lojantis. 2. šnek. daug kalbantis, šnekus, plepus: laji moteriškė. lajumas.
laka - laka 1. avilio plyšys bitėms lėkti. 2. lentelė prie avilio plyšio. 3. tech. lydymo krosnies anga metalui ar šlakui išleisti lakti, laka, lakė 1. gerti, imant skystimą liežuviu (ppr. apie kates ir šunis): Kur šuo laka, ten ir loja (folkloras). Palieto pieno visos katės laka (folkloras, netvarka visi naudojasi). 2. menkinamai gerti, maukti: Degtinę laka lakimas lak...
lakalas - lakal|as 1. skystas šuns ar katės ėdalas: Šuns lakalas Įpilk katei lakalo. 2. prk. prastas skystas viralas ar gėrimas.
lakas - lakas 1. tam tikros dervos tirpalas spirite, terpentine arba aliejuje; pati ta derva. 2. masė antspaudams; žr. 2 smalka Žiūrėk: [2 smalka].
lakatas - lakat|as šnek. menkas, sunešiotas drabužis, skuduras, skarmalas: lakatais apsivilkęs. lakatai sumesti į krūvą.
lakdynė - lakdynė žaislinis aitvaras.
lake_poets - lake poets [sk. leik poets; angl. ežerų poetai], XVIII a. pab.—XIX a. anglų poetų romantikų grupė, kurios kūrybai būdinga gamtos, kaimo buities, fantastinių nuotykių motyvai, patriarchalizmo, krikščionybės idealų poetizacija; pavadinimas kilo iš Š. v. Anglijos ežeringo krašto, kur gyveno ir rinkdavosi grupės nariai.
lakimas - lakimas -> lakti.
lakinis - lakin|is, lakinė -> lakas 1: -iai batai Žiūrėk: [lakas].
lakinti - lakin|ti, lakina, lakino 1. daryti, kad lėktų, skristų: Vėjas lakina avižas (sėjant). 2. versti greitai bėgti: Iš paskutiniųjų lakino arklius. 3. greitai nešti ar vežti: Jurgis tik lakina šieną. lakinimas 2 lakin|ti, lakina, lakino priežodis lakti 1: Katę lakinti Ne laikas šunis lakinti, kai reikia medžioti (folkloras). lakinimas Žiūrėk: [lakti].
lakioti - lakio|ti, lakioja, lakiojo 1. skrajoti, skraidyti: Čia paukščiai lakioja. 2. bėgioti, lakstyti: Ar ne tavo bėras žirgas po laukus lakioja? (folkloras). 3. kritinėti: Pradėjo lakioti dantys. lakiojimas.
lakišius - lakišius bot. graižažiedžių šeimos piktžolė labai kibiomis sėklomis (Bidens); šio augalo sėkla.
lakmusas - lakmus|as chem. mėlyna dažomoji medžiaga, gaunama iš kai kurių kerpių, vartojama kaip indikatorius: lakmuso popierius.
lakolitas - lakolitas [gr. lakkos — duobė + lithtos — akmuo], lęšio pavidalo magminių uolienų masyvas (intruzija) nuosėdinių uolienų storymėje; kai kada, atsidūręs Žemės paviršiuje, Δ stūkso kaip kalnas.
lakoniškas - lakonišk|as, lakoniška pasižymintis lakonizmu, trumpas, aiškus, glaustas: lakoniška kalba. lakoniškai prv.: lakoniškai atsakyti. lakoniškumas. lakòniškas [gr. lakōnikōs — trumpai, glaustai], trumpas, aiškus, glaustas (apie kalbą, stilių).
lakoniškumas - lakoniška
lakonizmas - lakonizmas [gr. lakōnismos], minčių dėstymo trumpumas, aiškumas, glaustumas; ta savybe garsėję graikų spartiečiai, sen. Lakonijos gyventojai.
lakrica - džiovintų šaknis Europos ankštinių augalų (Glycyrrhiza glabra) plunksninis lapų ir varpų mėlynos gėlės, taip pat, ypač medicinoje naudojamas šis ekstraktas, likerių, ir konditerijos ba saldainiai paskanintomis su saldymedžio ar jo pakaitalą (kaip ožiažolių) augalų duoda saldymedis, taip pat susiję augalas Europos ankštinių augalų genties Glycyrrhiza (G. ...
lakrimatorius - lakrimãtorius [lot. lacrima — ašara], ašarojimą sukelianti kovinė nuodingoji medžiaga.
lakrosas - tikslas žaidimas, kuriame žaidėjai ilgai rankenomis klijuoti, kad turi trikampio formos galvos, kurių akių maišelis pagauti, atlikti, ir mesti kamuolį
laksacija - laksãcija [lot. laxatio — atpalaidavimas, laisvinimas], med. vidurių paleidimas, suminkštinimas.
lakstas - lakšt|as 1. plokščias augalo lapas; plokščioji lapo dalis: Kopūsto lakštas 2. knygos, sąsiuvinio ar šiaip koks popieriaus (ppr. standesnio) lapas: Grafikos lakštai. 3. kas nors išplota, plokštė: Skardos l. 4. senoviškai vertybinis popierius, obligacija: Paskolos lakštai.
lakstymas - lakstymas -> lakstyti.
lakstingala - lakštingal|a zool. pilkas strazdų šeimos paukštelis giesmininkas (Luscinia luscinia): Krūmuose lakštingalos čiauška, čiulba, gieda, suokia. lakštingalėle, gražus paukšteli, kodėl nečiulbi anksti rytelį? (d.).
lakstiniai - lakštiniai dgs. kul. 1. juostelių pavidalo makaronai. 2. valgis, sriuba iš jų.
lakstinis - lakštin|is, lakštinė 1. -> lakštas 2: Lakštinis popierius. lakštinė grafika. 2. -> lakštas 3: Lakštinis švinas. Lakštinis metalas Žiūrėk: [lakštas] [lakštas].
lakstyti - laksty|ti, laksto, lakstė džn. 1. lėkti. 2. skraidyti, lakioti: Kregždės laksto ore. 3. bėgioti: Vaikai po kiemą laksto. Laksto kaip katė su pūsle (folkloras). 4. daug kur teirautis, ieškoti: Lakstė lakstė (sėklos), niekur negavo. 5. kritinėti, byrėti: Popieriai laksto nuo stalo. Medžius kertant, skiedros laksto (folkloras). lakstymas lakstytojas, lakstytoja dk...
lakstūnas - lakstūn|as, lakstūnė dkt. 1. kas nuolat laksto: Ta karvė lakstūnė. 2. prk. kas namie nebūna; pramogų mėgėjas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž