K žodžiai puslapis 9

kaitimas - kaitìmas → kaisti 1: Pagedęs ir kaitimas [puodo] – taip ilgai(ilgai neužkaičia, neparuošia)! nukaitìmas → nukaisti 1: Puodo užkaitìmas ir nukaitìmas užkaitìmas → užkaisti 1: Vandens užkaitìmas
kaitinimas - kaĩtinimas 1.→ kaitinti 1: O kaitinimas – nei vėjo, nei jokio atgajaus 2.šiltas kompresas:Prie šaltų putmenų galima dėti mėtos kaitinimus gėdos turėjimas, gėdinimasis:Bus akių̃ kaĩtinimo prieš žmones → atkaitinti 1: Senos sriubos atkaitinimui nebeverta malkų deginti → įkaitinti 1: Padidinant įkait...
kaitinimo - įkaisti arba karšto pradėti sugadinti nuo karščio, kad šiltas arba karštas Excite (1) sąlyga yra karštas šiluma (2) pažymėta, ar pastebimas Naujumas b patologinę pernelyg kūno temperatūros maždaug karšto vietoje ar situacijos D (1 laipsnis medžiagos kiekis, šildomas e (1) pridėta energiją, kuri sukelia medžiagų kilti temperatūra, saugiklis, išgaruoti, p...
kaitinti - kaitin|ti, kaitina, kaitino 1. priežodis 2 kaisti 1: Geležį, vandenį kaitinti sngr.: kaitintis prieš saulę. 2. skleisti šilumą, šildyti: Saulė smarkiai kaitina. kaitinamoji lempa. kaitinimas: Vandens kaitinimas. kaitinimasis: kaitinimasis saulėje ne visada sveika Žiūrėk: [2 kaisti].
kaitintis - konvertuoti (paslėpkite) odos gydymo tanino turtingas žievė arba kito agento paties klausimo b infuzijos konvertuoti (baltymo) odos arba panašias medžiagas (oda) tan ypač veikiant saulės thrasho plakti, susijusi su arba naudojami įdegis arba rauginimui spalvų įdegiui rauginimo medžiagos ar jo aktyvaus agento (kaip tanino) rudos spalvos, ypač saulėje šviesiai gelsv...
kaitintuvas - kaitintuvas prietaisas kam kaitinti: Elektrinis k.
kaityti - kaityti, kaito, kaitė džn. keisti. 1. kaitalioti, mainyti: Kaitau darbą. 2. vis keisti vietomis. sngr.: Ar vis taip kaitysis (mainysis) šaltis su šiluma? 3. gram. vardyti paradigmą sudarančias žodžio lytis: Daiktavardžiai kaitomi linksniais ir skaičiais. kaitymas kaitymasis.
kaitytis - patekti į savo rankas, arba į vieną turėti, galios, ar kontrolės, kaip pasinaudoti arba užfiksuoti fiziškai
kaitmuo - kaitm|uo, kaitmens v. gram. kaitomoji žodžio dalis, galūnė, fleksija.
kaitomas - gali keistis, nes gali arba apt skirtis
kaitra - kaitra didelė šiluma, karštis: Vasaros, saulės kaitra.
kaitrovamzdis - kaitrovamzdis tech. garo katilo vamzdis, kuriuo iš kūryklos eina kaitra.
kaitrumas - kaitrùmas → kaitrus:1.Žabai sausi supleška – nei žarijų, nei kaitrumo Taip nuvargau tuom kaitrumù 2.Galgi palyginsi beržinės malkos kaitrumą su epušine! Piktmiškių durpės turi didelį kaitrumą
kaitrus - kaitr|us, kaitri 1. daug šilumos duodantis, karštas: kaitri diena. kaitri ugnis. Kaitrios malkos. 2. prk. aistringas, uždegantis, karštas: Kaitrus kraujas, žvilgsnis. kaitriai prv.: Sausos malkos kaitrus dega. kaitrybė kaitrumas.
kaitulys - kaitulys karštis; kaitimas 2 kaitulys 1. galvos sukimasis, svaigulys. 2. vet. avių liga, sukeliama kepeninių siurbikių, kvaitulys (coenurus cerebralis): Avinas kaituliu sukasi.
kaitumas - kaitùmas → kaitus.
kaitus - kait|us, kaiti 1. kuris lengvai keičiasi, nepastovus, mainus. 2. lengvai keičiamas. kaitumas.
kaizeris - kaizeris istor. Vokietijos imperatorius.
kajakas - kajakas(
Kajūras - kajuras [< nencų k.], Arkties tautų šunų kinkinio varovas.
kajutė - kajutė laivo kambarys keleiviams arba įgulai.
kajutkompanija - maisto kiekis archajiškas maistas ant stalo vieną kartą ba paruoštą lėkštelę minkšto maisto, taip pat sudedamųjų dalių mišinio virti arba valgyti kartu c pakankamai maisto tam tikrą rūšies patiekalai arba rupinių
kaka - kakà 1. krūtis:Vaikas prašo kakõs Duok vaikui kãką, matai, kad valgyti nori Dešinėj kãkoj pienas uždegė, negali vaiko žindyt ^ Eikš, duosiu kakutės, eisme pūpėn ciuciū(į lopšį miego)! Mano kãkos tau ne šakos(kas tau darbo) 2. spenys (gyvulio):Karvė, šokdama per dratą, perplėšė kakàs Jis pirko kumeli...
kakadu - bet kurį iš įvairių didelių triukšmingų daugiausia Australijos kuoduotasis papūgos (šeimos Cacatuidae ypač gentis Cacatua)
kakalas - kakalas = kankolas (?).
kakao - kakão ↗ kakava.
kakarieku - kakarieku išt. gaidžių giedojimo garsas: Gaidys ant tvoros k. užgiedos.
kakarykū - kakarykū išt. gaidžių giedojimo garsas: Gaidys ant tvoros k. užgiedos.
kakarinė - kakarin|ė menkinamai gerklė, balsas: Gera to gaidžio kakarinė Šaukti iš visos kakarinės (smarkiai). ą kakarinę paleisti (imti šaukti, balsu verkti).
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž