K žodžiai puslapis 7

kainininkas - káinininkas kainoraštis: Dar prieš krautuvės atidarymą buvo iškabintas kainininkas
Kainitas - kainitas [vok. Kainit < gr. kainos — naujas (susidaro iš karnalito)], mineralas, dviguba magnio sulfato ir kalio chlorido druska; kalio trąša.
Kaino_žymė - Káino žyme, ypatingas ženklas; pagal Bibliją, juo buvo pažymėtas Kainas, vyriausiasis Adomo ir Ievos sūnus, kuris iš pavydo, kad dievas priėmė ne jo, o brolio Abelio auką, pastarąjį nužudė.
kainodara - kainodara fin. kainų sudarymas, jų santykio nustatymas.
kainorastis - kainoraštis kainų sąrašas.
kainoraštis - kainoraštis kainų sąrašas.
kainoti - kaino|ti, kainoja, kainojo nustatyti kainą, vertinti: Kiek kainoji šitą žąsį? kainojimas: Turto kainojimas. kainotojas, kainotoja dkt.
Kainozojus - kainozòjus [gr. kainos — naujas + zōē — gyvybė], Žemės geol. istorijos jauniausioji era, apimanti ir dab. epochą; per tą laikotarpį susidariusių uolienų grupė.
kainų - archajiškas vertė, verta kiekio vienas dalykas, kuria keičiamasi arba reikalavo natūriniais mainais arba parduoti kitam b pinigų sumą, suteiktą arba nustatyti kaip atlygis už tam tikro daikto pardavimo kažkas daroma vardan, kurios arba kurių imamasi sąlygos kaip suma, pakankama papirkti
kainuoti - kain|uoti, kainuoja, kainavo turėti kainą, atsieiti: Kiek kainuoja obuoliai? prk.: Kiek man sveikatos kainavo šitas darbas! kainavimas.
kaip - kaip nors prv. kokiu nors būdu, šiaip taip: Gal kaip nors įveiksiu tas kliūtis.
kaip# - kaip nors prv. kokiu nors būdu, šiaip taip: Gal kaip nors įveiksiu tas kliūtis.
kaipalioti - kaipalio|ti, kaipalioja, kaipaliojo šnek. silpnai jaustis, nuolat sirginėti, sirguliuoti. kaipaliojimas.
kaipgi - kaipgi dll. kaip (ypač pabrėžiant): Šąla, k. nešąla! K. gražus gražus rūtelių darželis! (d.).
kaipmat - kaipmat, kaip matai prv. tuojau, bematant: Aš kaipmat sugrįšiu. Kaip matai grąžink skolą!.
Kairas - kaĩras,-à kairys 1: Dešinas brėžis nuleistas nuo dešinos į kairą pusę Nuog kairo pečio ant dešino Kairasis petis kairai Bet abeji klajoja ir puola vieni kairai, o antri dešinai
kairė - kair|ė 1. kairioji pusė: Suk daugiau į kairę. Eik po kairei. Stovi kairėje. 2. kairioji ranka: Sviedė, metė akmenį iš kairės. Valgo (su) kaire 1 kair|ys, kairė 1. esantis toje kūno pusėje, kuri yra į rytus, esant atsisukus į pietus: Kairė petys. Kairės durys. Eik kaire puse. 2. esantis kairėje, atsisukus pasroviui (apie upę): Kairė krantas. 3. prk. radikalu...
kairėje - , susijusių su, įsikūręs, arba kūno pusė, kurioje širdis daugiausia yra b kaire ranka
kairėjimas - kairė́jimas → kairėti 2. → pakairėti.
kairėn - , susijusių su, įsikūręs, arba kūno pusė, kurioje širdis daugiausia yra b kaire ranka
kairėn! - , susijusių su, įsikūręs, arba kūno pusė, kurioje širdis daugiausia yra b kaire ranka
kairėti - kairė|ti, kairėja, kairėjo darytis kairiųjų pažiūrų: Ekonominės krizės įtakoje smulkioji buržuazija kairėjo. kairėjimas.
kairiarankis - kairiarank|is, kairiarankė dkt. kas viską dirba kaire ranka, kairys.
kairieji - , susijusių su, įsikūręs, arba kūno pusė, kurioje širdis daugiausia yra b kaire ranka
kairinis - kairin|is, kairinė -> kairė 1: Kairinis kirčio ženklas (lingv.). Kairinis lynas (pagal gijų vijimo kryptį) Žiūrėk: [kairė].
kairys - kair|ys, kairė 1. esantis toje kūno pusėje, kuri yra į rytus, esant atsisukus į pietus: Kairys petys. Kairės durys. Eik kaire puse. 2. esantis kairėje, atsisukus pasroviui (apie upę): Kairys krantas. 3. prk. radikalus arba tariamai radikalus politiniu atžvilgiu: kairioji frakcija. kairiųjų frakcija. kairiau prv. labiau į kairę: kairiau stovėjo mokykla 2 kair|ys,...
kairysis - įsikūręs kairėje kairiarankiams įsikūręs kairėje kairiarankis
kairiųjų - , susijusių su, įsikūręs, arba kūno pusė, kurioje širdis daugiausia yra b kaire ranka
kairumas - kairùmas → kairus 2: Pažiūrų kairumas
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž