K žodžiai puslapis 5

Kaganas - kagãnas [< tiurkų k.], tiurkų šalyse, Mongolų imperijoje, Kijevo Rusioje — valstybės vadovo titulas, vartotas ankstyvaisiais vid. amžiais; tą titulą turėjęs asmuo.
Kaganatas - kaganãtas, kagano valdoma teritorija.
Kaguanai - kaguãnai, žinduoliai Dermoptera; gyvena P. r. Azijos tropiniuose miškuose; katės dydžio.
Kaguliarai - kaguliãrai [pranc. cagoulards < cagoule — gobtuvas su išpjova akims; juo apsigaubę, Δ dalyvaudavo slaptose sueigose], Prancūzijoje 1932—40 veikusios slaptos fašistų organizacijos nariai.
Kahalas - kahãlas [hebr. kahal — susirinkimas, bendruomenė], R. Europoje (XIV—XIX a.) — žydų bendruomenės savivalda ir pati bendruomenė.
Kahoras - kahòras [pagal Prancūzijos miesto Kahoro (Cahors) pavadinimą], raudonasis aitroko skonio spirituotas desertinis vynas, gaminamas iš raudonųjų vynuogių sulčių, kurios prieš rauginimą pakaitinamos.
kai - kai kur prv. vietomis: Kai kur pasirodo ir briedžių.
kaičioti - kaičio|ti, kaičioja, kaičiojo nuolat keisti, kaitalioti. sngr. kaičiojimas.
kaifas - , svajingai ramybės rūkymas medžiagą (marihuanos), kuri gamina KEF svajingai ramybės rūkymas medžiagą (marihuanos) būklę teigia, kad gamina KEF
kaikštis - kaĩkštis 1. kaištis 1: Paimk kaĩkštį ir užkišk, kad ratas nenusmuktų Įpaivyk(įmušk, įvaryk)kaikščius, kad ratai čėsep nenusmuktų Ištraukė kaikščiùs, tai važiuojant nusmuko ratai Čia du kaĩkščiai: vienas ratui laikyti, kad nesmuktų, kitas perkištas per pirmojo užlenkimą Užkišk ratus kaikščiù Į pirmag...
kailiadirbys - kailiadirb|ys, kailiadirbė dkt. kailių dirbėjas, kailius.
kailiai - padengti, linija, apdailos arba aprengti kailiniai kailis arba užkimšti tarsi su kailio taikyti Pelisa apsirengęs kailis gabalas naudojamam gyvūnui padaryti, apdaila, ar linijos drabužių siuvimas drabužių straipsnį, arba su kailis plaukuotas kailis žinduolio, ypač tada, kai bauda, ​​švelni ir stora, taip pat toks su oda, kailis danga Naud aa epitelio nuolaužų ...
kailialupys - kailialup|ys, kailialupė dkt. 1. kas kailius lupa. 2. prk. lupikautojas.
kailiamautis - káiliamautis kailiãmautis dvišakas medis, žaginys kailiui džiovinti.
kailiaraugis - kailiaraugis paprastai dgs. 1. skystimas, kuriame kailiai raugiami. 2. prk. labai rūgštus, gaižus, nenusisekęs gėimas (pvz., alus, gira).
kailiavilkis - káiliavilkis dvišakas medis, žaginys kailiui džiovinti, kailiamautis:Toksai didelis kailis, net káiliavilkis per mažas Tik avikailius ir ožkos kailius mauna in káiliavilkio Kailį džiovink ant káiliavilkio, tai nestirs Šis medis bus tinkamas kailiavilkiui dirbti Čia mažas káiliavilkis, negalima gerai ištempti kailis Apsiuv...
kailinė - kailinė kailio kepurė kailin|is, kailinė, k ailin|is, kailinė -> kailis: kailinės pirštinės. kailinė kepurė. kailinių žvėrelių ūkis.
kailinėliai - kailinėliai dgs. trumpi kailiniai.
kailiniai - kailin|iai dgs. iš kailių pasiūtas drabužis: kailiniais dėvime. Kailinius nešioti. Kailiniai nuo nugaros nekrinta (nuolat nešiojami). Žodžiais kailinių nepasiūsi (folkloras). Svetimi kailiniai nešildo (folkloras).
kailininkas - kailinink|as, kailininkė dkt. 1. kailininkystės specialistas ar darbuotojas. 2. kailius.
kailininkystė - kailininkystė kailių dirbimo pramonė.
kailinis - kailin|is, kailinė, k ailin|is, kailinė -> kailis: kailinės pirštinės. kailinė kepurė. kailinių žvėrelių ūkis.
kailiniuočius - kailiniuo|čius, kailiniuotė dkt. kas su kailiniais.
kailiniuotas - kailiniuot|as, kailiniuota kailiniais apsivilkęs: Kailiniuotas medžiotojas.
kailis - kail|is plaukuota gyvulio oda: Avies, vilko, šuns, lapės kailis Skreba kaip senas kailis prk.: Neteisk kito, kol jo kailyje (padėtyje) nesi buvęs. Devynis kailius lupti (išnaudoti). Į kailį duoti, krėsti, pilti (mušti). Į kailį gauti (būti mušamam). Į kailį įdėti (prilupti). Iš kailio nertis (labai stengtis). kailį austi, dirti, engti, kaišti, karšti, kede...
kailiuotas - kailiúotas,-a káiliuotas kuris su kailiu:Po káiliuota(kailiu pamušta)kaldra gulėti esą nesveika Káiliuotas burnosas(kailiais pamuštas, tik be kailio apykaklės) Kailiuotų(kailinių)žvėrelių mėgėjas įsteigė fermą
kailius - kailius kailiadirbys.
kaima - káima kaimas 1: Antrus metus toje kaimoje darbuojuos Visos kaimos šunys Jų Izidorius papratęs visai kaimai pasijuokt Po sodas ir kaimas besidaužąs Tankiai suvadindavo pas savęs iš kaimos mergaites Apie saulėleidį susirinkę visos káimos piemenėliai Ar į kaimą kaimuželę, ar į margą dvaruželį? Tai liustas, tai valia mūsų káimoj ...
kaimanas - kaimãnas krokodilų, turinčių šarvus ant nugaros ir ant pilvo, gentis, gyvenanti Pietų Amerikoje:Vėžius naikina ne vieni indėnai, bet ir paukščiai, kirliai, kaimanai
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž