K žodžiai puslapis 2

kabelis - kabelis 1. vąšiukas, kabliukas. 2. spaustukas padžiautiems skalbiniams prikabinti prie virvės 2 kabelis 1. plieninis lynas arba trosas. 2. tech. storas laidas, izoliuotas nuo visokio poveikio: Antenos k. Šarvuotasis k. Požeminis, povandeninis k.
kabestanas - mašina, kad traukti arba keliant sunkius svorius sudaro vertikalus būgno galima pasukti ir kabelis yra įjungtas, aplink kurią sukasi velenas, kad diskai juosta pastoviu greičiu, įrašymo
kabėti - kabė|ti, kaba, kabėjo 1. laikytis pritvirtintam viršutine dalimi, kaboti, karoti: Paveikslas, laikrodis, kepurė ant sienos kaba. Kabamasis tiltas. 2. prk. laikytis pakibusiam (ore, erdvėje): Debesis kabėjo viršum galvos. kabėjimas.
kabykla - kabykla skersinis arba pastovas su gembėmis drabužiams kabinti.
kabiklis - kabiklis žr. pakaba.
kabina - kabina nedidelė specialios paskirties patalpa: Lėktuvo, sunkvežimio kabina kabin|ti, kabina, kabino 1. daryti, kad kabėtų: Kabina kailinius ant kablio. sngr.: kabintis ant pečių kuprinę. 2. sieti kabliu: Duris kabina (kabliu). 3. siekti, liesti: Rogės žemę kabina. prk.: Nekabink to pikčiurnos. 4. semti, imti: Kabina medų, košę. 5. šnek. smarkiai eiti, bėgti,...
kabinetas - kabinetas 1. darbo kambarys (ppr. įstaigoje): Direktoriaus k. 2. patalpa su įrengimais specialiems darbams: Fizikos k. Dantų gydymo k. D Ministrų k. (ministrų sudėtis vyriausybėje).
kabinetinis - kabinetin|is, kabinetinė -> kabinetas 1: kabinetiniai baldai. prk.: Kabinetinis vadovavimas (atitrūkęs nuo gyvenimo) Žiūrėk: [kabinetas].
kabinėtis - kabinė|tis, kabinėjasi, kabinėjosi džn. mžb. kabintis. 1. stvarstyti, kibti: Paukštis vikriai savo kojelėmis kabinėjasi į uolas. Už tvorų kabinėtis 2. prk. priekabių ieškoti: Kabinėtis prie ko dėl menkniekių. kabinėjimasis.
kabinėtojas - kabinė́tojas, -a. 1. kas kabinėja, džiausto ką: Drapanų kabinėtojas. 2. kas ką užkabina, uždaro: Atsirado čia durų kabinėtojas! prikabinė́tojas, -a. sukabinimo, prikabinimo darbininkas: Prikabinėtojas [prie traktorių] paaiškins, kaip jis siekia geros darbų kokybės. sukabinė́tojas, -a. kas ką sukabinėja: Toli kažkur bėgiojo [traukinių] sukabin...
kabinimas - kabìnimas → kabinti:1.Drabužių kabìnimas ant karties 2.Durų kabìnimas [kabliu] 3.sėmimas, ėmimas tąsaus daikto:Košės kabìnimas [šaukštu] 4.lietimas, siekimas:Gauname kreivąją, kaip [dviejų besisukančių krumpliaračių dantų] prisilytėjimo taškų geometrinę vietą, vadinamąją kabinimo liniją 5. priekabių ieškoj...
kabinimasis - trivialus ir paviršutiniški prieštaravimą padidinti
kabinti - kabin|ti, kabina, kabino 1. daryti, kad kabėtų: Kabinti kailinius ant kablio. sngr.: kabintis ant pečių kuprinę. 2. sieti kabliu: Duris kabinti (kabliu). 3. siekti, liesti: Rogės žemę kabina. prk.: Nekabink to pikčiurnos. 4. semti, imti: Kabinti medų, košę. 5. šnek. smarkiai eiti, bėgti, kopti ir pan.: Kabinti į kalną. kabina, kiek kojos neša. kabinimas.
kabintis - kabin|tis, kabinasi, kabinosi 1. -> kabinti. 2. kibti, rigzti: Žuvys gerai kabinasi (kimba prie meškerės). Rugys rugio kabinasi (stiebiasi į viršų, auga). kabinkis į mane. 3. prk. priekabių ieškoti, kibti: Ko tu kabiniesi prie manęs?! kabinimasis.
kabintojas - kabìntojas,-a kas kabina, mėžėjas:Kabintojai nuėjo į kūtes Tvartuose kabintojai [mėšlo] tik bryzgia
kabys - kabys 1. kablys užkabinti. 2. bot. vijoklinių augalų ūselis kabintis.
kablelis - kablel|is 1. mžb. kablys. 2. spec. sakinio atkarpų, sveikojo skaičiaus ir trupmenos skyrimo ir kitoks sutartinis ženklas (,): Dėti kablelį. Atskirti kableliu. Išskirti kableliais. Trupmenos kablelis Slankusis, fiksuotasis kablelis (mat.).
kabliai - aa lenktas arba išlenktas prietaisas gaudyti, laikymas, arba traukdami b kažką, kuria siekiama pritraukti ir įvilioti į pinkles c inkaro 1 kažką išlenkta arba sulinkti kaip kablys, ypač daugiskaitą pirštais skrydžių arba pakraipą yra rutulio, kuris nukrypsta nuo tiesios kryptimi priešinga dominuojanti ranka grotuvas su išstumiamomis, taip pat kamuolys, po tokio ...
kabliataškis - kabliatašk|is lingv. skyrybos ženklas - taškas viršum kablelio (;): Dėti, rašyti kabliataškį.
kablinis - kablìnis,-ė lenktas kaip kablys:Žema, raukšlėta kakta, kablinė nosis Tironas švaistėsi kabliniais kryžiais
kablys - kablys 1. lenktu galu kuolelis kam užkabinti, pakabinti, vąšas: Kepurę ant kablio pakabink. 2. žr. kanabėkas. 3. įrankis linams iš markos traukti ar degėsiams ardyti.
kabliukas - kabliukas mažas kablys: Meškerės k.
kabliuotas - kabliúotas,-a kaip kablys; iš kablių padarytas:Kabliuotosios kojos negyvųjų bičių prie jų taip prisikabina, kad jos niekaip negal atsivalnyti
kabliuoti - kabl|iuoti, kabliuoja, kabliavo 1. kaišti, šukuoti (kailį). 2. šnek. negražiai eiti, vilktis. 3. šnek. godžiai valgyti, ryti: Kabliuoti medų, košę, blynus. kabliavimas.
kablograma - kablogramà. povandeniniu kabeliu siunčiama telegrama. .
kablus - kabl|us, kabli 1. kuris kabinasi, kimba. 2. žr. kabus 1. 3. žr. priekabus Žiūrėk: [kabus] [priekabus].
Kabošonas - kabošònas [pranc. cabochon], iš vienos ar dviejų pusių iškilai lygiai (be briaunų) nušlifuotas brangakmenis.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž