G žodžiai puslapis 4

gaisas - gais|as 1. pašvaistė: Matyti gaisas danguje. 2. šviesa, žiburys: Žibintų gaisai iš tolo šviečia. 3. oras, oro erdvė, atmosfera: Kregždės skraido aukštai po gaisą.
gaisinti - gaišin|ti, gaišina, gaišino 1. trukdyti (laiką, darbą, žmogų): Pradžia darbą gaišina (folkloras). sngr.: Nesigaišinkime, eikime prie darbo. 2. leisti, eikvoti: Bara, jog tat dykų dykai gaišinami pinigai. 3. gadinti, naikinti: Amžius gaišina gražybę. 4. naikinti, žudyti: Muses gaišinti gaišinimas.
gaisras - gaisr|as 1. didelė ugnis, trobų ar miško degimas: Kilo gaisras gaisrą gesina. 2. pašvaistė; raudoni debesys. 3. prk. smarkus sąjūdis, visuomeninis įvykis: Revoliucijos gaisras Karo gaisras Į gaisrus pašokti (supykti).
gaisrasienė - gaisrasienė aklina, namus skirianti mūro siena.
gaisravietė - gaisravietė vieta, kur buvo gaisras: G. teberūksta.
gaisrena - gaisrena bot. gvazdikinių šeimos vienastiebis augalas (Coronaria).
gaisrinė - gaisrinė, gaisrinė gaisrininkų įstaiga; jos pastatas gaisrin|is, gaisrinė -> gaisras: 1. Gaisrinė laivas. 2. gaisriniai debesys.
gaisringumas - gaisringumas → gaisringas: Jų krašte labai didelis gaisringumas
gaisrininkas - gaisrinink|as, gaisrininkė dkt. kas gaisrus gesina, ugniagesys.
gaisrinis - gaisrin|is, gaisrinė -> gaisras: 1. Gaisrinis laivas. 2. gaisriniai debesys.
gaisrus - gaisr|us, gaisri gaisruotas, raudonas: Dangus gaisrus gaisri ugnis. gaisrumas.
gaišatis - gaišat|is, gaišaties m. gaišimas, gaištis.
gaišena - gaišena 1. padvėsęs, nugaišęs gyvulys ar paukštis, maita. 2. b. šnek. paliegėlis, išgaišėlis.
gaišimas - gaišìmas → gaišti:1.Iš gaišìmo naudos nebus 2.Kalbų gaišimas 3.gaišti 4: Galvijų gaišìmas → apgaišti 2: Iš apgaišimo negali kalbėti Tas buvo tikt toksai apgaišimas, aš dar pasiliksiu gyvas, aš dar nemirsiu 1.→ išgaišti 2: Karpų išgaišìmas nuo rankos 2.→ išgaišti 4: Gyvulio išgaiš...
gaišinimas - gaišìnimas → gaišinti:1.Kas iš tų šnekų – tik laiko gaišìnimas 2.Turto gaišìnimas 3.→ gaišinti 5: Paukščių gaišinimas girėse Pelių gaišinimas 4.→ gaišinti 6: Gyvulių gaišìnimas 1.→ išgaišinti 2: Pinigų išgaišìnimas 2.→ išgaišinti 5: Pelių išgaišinimas Žoli...
gaišinti - gaišin|ti, gaišina, gaišino 1. trukdyti (laiką, darbą, žmogų): Pradžia darbą gaišina (folkloras). sngr.: Nesigaišinkime, eikime prie darbo. 2. leisti, eikvoti: Bara, jog tat dykų dykai gaišinami pinigai. 3. gadinti, naikinti: Amžius gaišina gražybę. 4. naikinti, žudyti: Muses gaišinti gaišinimas.
gaišlys - gaišl|ys, gaišlė dkt. kas gaišta, veltui laiką leidžia.
gaišlus - gaišl|us, gaišli 1. lėtas, vangus, nerangus: Gaišlus žmogus. 2. nespartus: Gaišlus darbas. gaišliai prv. gaišlumas.
gaištas - gaištas 1. žr. gaištis. 2. dvėsimas, gaišimas: Užeina žuvims g.
gaišti - gaiš|ti, gaišta, gaišo 1. veltui leisti laiką: Be reikalo namie gaišti 2. nykti, prapulti: Sniegas gaišta. 3. dvėsti, stipti: Pradėjo gaišti avys. gaišimas.
gaištis - gaišt|is, gaišties m., gaištis laiko veltui leidimas: Su juo viena gaištis. Turėjau gaiščio, kol radau.
gaišuolis - gaišuol|is, gaišuolė dkt. kas gaišta, neskuba, delsia, trunka: Mes ne kokie gaišuoliai.
gaišuoti - gaiš|uoti, gaišuoja, gaišavo veltui leisti laiką, delsti, trukti: Dirbkime, negaišuokime. Nieko negaišuodamas išėjo. gaišavimas.
gaišus - gaiš|us, gaiši gaišlus.
gaiva - gaiva 1. gaivumas: Pavasario g. 2. toks gaivusis gėrimas (ppr. iš vaisių). 3. bot. graižažiedžių šeimos augalas, turintis daug sulčių (Lapsana).
gaivalas - gaival|as 1. akla jėga (ppr. gamtos), stichija: Vanduo ir ugnis yra gamtos gaivalai. 2. gajus padaras. 3. b. kas nedorai gyvena: Jis tikras gaivalas Patamsių gaivalai (piktadariai).
gaivalingas - gaivaling|as, gaivalinga kuris su gaivalo ypatybėmis, galingas, stichinis: Viesulas yra gaivalingas reiškinys. gaivalingai prv. gaivalingumas.
gaivalingumas - gaivalingùmas → gaivalingas: Žmogaus pasireiškimas kartais įgauna galvalingùmo žymių Poeto kūryba pasireiškė dideliu gaivalingumu
gaivalinis - gaivalin|is, gaivalinė -> gaivalas 1: Gaivalinis reiškinys. gaivalinės nelaimės Žiūrėk: [gaivalas].
gaivaliskas - gaivališk|as, gaivališka -> gaivalas 1: Gaivališkas judėjimas. gaivališkai prv. gaivališkumas Žiūrėk: [gaivalas].
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž