G žodžiai puslapis 3

gailauti - gail|auti, gailauja, gailavo gailėti; apgailestauti: Kaip jis gailavo, kad tu neatėjai! gailavimas.
gailėjimasis - vieną kančias, sutriko, ar nelaimingas b gebėjimas jausti gaila kažką apgailestavo Simpatinė liūdesys
gailesys - gailesys gailestis: G. širdį spaudžia.
gailestauti - gailest|auti, gailestauja, gailestavo gailėti, sielvartauti: Ko čia taip gailestauji? gailestavimas.
gailestingai - pasenęs dieviška b archajiškas malonus, priimtinas pažymėtas gerumo ir mandagumo
gailestingas - gailesting|as, gailestinga turintis daug užuojautos, jautrus: Gailestingas žmogus. Motinos širdis gailestinga. gailestingai prv.: Taip gailestingai pažiūrėjo. gailestingumas.
gailestingumas - gailestingùmas → gailestingas: N'išpasakytas jo gailestingùmas Jie neturi gailestingumo Negreit atsidarys jai gailestingumo durys
gailestis - gailes|tis užjautimo jausmas, gailėjimas: Nuoširdus, tikras gailestis Gailestis ima. Jausti, sužadinti kam gailestį. Neturi gailesčio. Numirsiu gailestėliu (d.). Verkia iš gailesčio.
gailėti - gailė|ti, gailėja, gailėjo eiti gailyn, gailiam darytis (apie šarmą). gailėjimas.
gailėtinas - yra apgailėtinas sunkumais ar nelaimingumo būklės (kaip nuo skurdo ar gėdos)
gailėtis - apraudoti praradimo ar mirties b praleisti labai labai gaila
gailiai - teka arba lydi ašaros
Gailiardija - gailiárdija [lot. gaillardia], graižažiedžių šeimos vienmetis, dvimetis ir daugiametis augalas.
gailiasirdis - gailiašird|is, gailiaširdė kuris gailios, geros širdies.
gailiaširdis - gailiašird|is, gailiaširdė kuris gailios, geros širdies.
gailiaširdiškumas - giminystės, asociacija, ar santykiai tarp asmenų ar daiktų, kurioje bet veikia panašiai paveikia kitą b abipusį arba lygiagrečiai jautrumą ar kitas sutrikimas, atsiradusių dėl c vienybės ar veiksmų harmoniją ar poveikis
gailingas - gailing|as, gailinga 1. gailestingas: gailingos širdies žmogus. 2. graudus: Gailingas balsas. gailingos ašaros. gailingai prv. gailingumas.
gailintis - turintys ar rodyti užuojautą Simpatinė
gailis - gail|is bot. erikinių šeimos visžalis svaigiai dvokus nuodingas pelkių augalas (Ledum): Nuo gailių kvapo ėmė galva svaigti.
gailyti - gail|yti, gailija, gailijo ryt. graužti, ėsti (apie gailius daiktus): Svogūnai, šarmas akis gailija.
gailus - gail|us, gaili 1. aštrus, ėdantis: Gailus šarmas, muilas akis, veidą ėda. Gailūs dūmai. Gailus kvapas. 2. kartus, gaižus (apie skonį): Gailus svogūnas, pipiras, ridikas. Darėme alų, vyną gailų (stiprų). Gailus obuolys (neprinokęs, rūgštus). 3. šaltas: gaili rasa. Gailus rytas. 4. svaiginantis: Gailus oras, kvapas. gaili šiluma (slopinanti). 5. skaudus: Man...
gainiojimas - gáiniojimas gainiójimas → gainioti: Gausi mušti už žąsyčių gainiójimą → išgainioti: Koks tavo išgainiójimas – veizėk, vėl visos vištos kanapiūse
gainioti - gainio|ti, gainioja, gainiojo gainio|ti, gainioja, gainiojo vaikyti, varinėti: Arklius gainioja. Šuo kiškį gainioja. Muses nuo karvės gainioja melžiant. Vėjas lapus gainioja (nešioja). gainiojimas.
gairė - gair|ė 1. užbedama kur kartelė kaip ženklas: Pievoje užsmeigtos gairės. Matininko gairė su vėliavėle. 2. prk. kelrodis, rodyklė: Darbo, kovos, kelio gairės. 3. pagairė.
gairelė - bet įvairių jūrmylių vėliavų nuolaidūs paprastai iki tam tikro taškinio ar buriuotojas ir naudojamas identifikuoti ar signalizacijos ba vėliava ar reklaminio skydelio, ilgiau skristi, nei keltuvo, ypač vienas, kad plonos žvakės iki taško, vėliava simbolizuoja čempionate (kaip profesionalus beisbolo lyga), taip pat patį čempionatą
gairės - linija, iš kurių vienas yra vadovautis kaip aa laido ar lyno pagalbos passer per sunkios taško arba leisti autobusiuko metu objekto b politikos ar elgesio rodiklį arba metmenimis
gairinimas - gáirinimas → gairinti: Man lūpos buvo kaip sukepusios nu tokio vėjo gairinimo Argi reikėjo paleisti vėjo gairinimui
gairinti - gairin|ti, gairina, gairino smarkiai pūsti: Vėjas gairina, drasko obelis. gairinimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž