G žodžiai puslapis 2

gadinti - gadin|ti, gadina, gadino priežodis 1 gesti 1; daryti netinkamą, prastą: Daiktą gadinti Sveikatą gadinti Kirmėlės žirnius gadina (graužia). Menka šviesa akis gadina (skaitant). Jis tik duoną gadina (naudos iš jo nėra). Senas jautis vagos negadina (folkloras). gadinimas gadintojas, gadintoja dkt. Žiūrėk: [1 gesti].
gadintojas - gadìntojas(-is), -a 1.kas gadina:Toks pjovėjas tik dalgės gadìntojas Daržovės daug nukenčia nuo gadintojų(kenksmingų vabzdžių) Darbinykų nėr, duonos gadintojų tai rasi Nutvėrę tokį turto gadintoją baudžiame Monietos gadintojas(klastotojas) Kas vėl yra prieš tuos naujuosius gadintojus, kurie bylo[ja] | Gadintojas giminės(kas kraują mai...
gadolinis - gadolinis chem. retas sunkus metalas, vartojamas atominėje technikoje (Gd).
gafelis - aa ietis ar ietgalis žuvį ar vėžliai ba tvarkomi kablys ūkyje ar kėlimo sunkiųjų žuvų ca metalo atšaką gamecock da mėsininko "kablio EA laipiojimo geležies arba savo plieno taško naudojami per telefono Padavėjas boksuotis, dėl kurių iš galva prog-ir burė pratęsiamas netaktas, streikuoti ar užtikrinti gafelio, kad tilptų (gamecock) su gafelio kažkas, skau...
gaga - gaga zool. stambus šiaurės jūrų paukštis (Somateria mollissima); Gagų pūkų patalai labai lengvi.
gagara - gagara juodakaklis naras.
Gagas - gãgas [angl. gag — triukas, sąmojis], sąmojingas, juokingas filmo, kabareto programos, komedijos epizodas; netikėtas įvykis.
gagatas - gagãtas 1. akmens anglių rūšis, juodgintaris.2. degutas.
gagėjimas - gagė́jimas → gagėti.
gagenimas - gagẽnimas → gagenti:1.Girdžias gagẽnimas, gal žąsys eina(rudenį išskrenda į šiltus kraštus) Išgirdome lyg vandens paukščių gagenimą visai arti mūsų Žąsys pasveikino linksmu gagenimu 2. Aikštėje kilo vieningas gagenimas Savo tirštu gagenimu(juoku)nuslopino visų balsus
gagenti - gag|enti, gagena, gageno gagėti. gagenimas.
gagesys - gagesys gagėjimo garsas: Žąsų g.
gagėti - gagė|ti, gaga, gagėjo rėkti (apie žąsis): Žąsys kieme gaga. gagėjimas.
gaginti - er. ar 1: Er dera subatoj gydyt? Er nedeganti buvo širdis, kad kalbėjo. Er didesnis tu esi ažu tėvą mūsų Abrahamą? Šitai er ne visi tie, kurie kalb, iš Galilejos yra? Er ne taip yra?
gaguoti - gag|uoti, gaguoja, gagavo žr. gagėti.
gaida - gaid|a 1. muz. melodija: Šitos dainos kita gaida 2. muz. garsas, nata. 3. prk. balse ryški nuotaika, jausmas: Jo balso gaidelėse skambėjo džiaugsmas.
gaidelė - 2crow 1
gaidelis - gaidel|is 1. mžb. gaidys. 2. žr. voveraitė 2. 3. žr. gaidukas 4. 4. du lauke sustatyti pėdai džiūti: Avižas sustatė į gaidelius [voveraitė] [gaidukas].
gaidgystė - gaidgystė gaidžių giedojimo metas (anksti rytą).
gaidiena - gaidiena gaidžio mėsa.
gaidys - gaid|ys 1. vištų patinas: Gaidys gieda. Dar gaideliai negiedojo, kai mamužė kėlė (d.). Dirba kaip gaidys (menkai). 2. prk. silpnas, menkas žmogus: Ką toks gaidys gali padaryti! 3. prk. karštas, linkęs peštis žmogus: Tikras gaidys - tuoj šoka peštis. 4. paprastai dgs. gaidgystė: Prieš gaidžius keltis. Grįžo su pirmaisiais gaidžiais. Raudonas gaidys (gaisras)...
gaidiškas - gaĩdiškas,-a būdingas gaidžiui:Jo priedermė buvo išmokyti savo jaunus mokinius doro gaidiško elgimosi Eisena jo gaidiška gaĩdiškai Išgaidėjusi višta pragysta gaĩdiškai
gaidos - arba susijusių malonus darnius savybes muzikos melodingas tuo suinteresuotas arba nustatytas arba kartu su muzikos arba su muzikantais ar muzikos mėgėjams archajiškas musicale paprastai yra iš kino ar teatro gamybos muzikos talentą turintys B muzikos sentimentalus ar humoro pobūdžio, kad susideda iš muzikinių numerių ir dialogą remiantis vienijančios sklypas
Gaidropas - gaidròpas [angl. guide-rope]: 1. lynas ↗ tralui (1) palaikyti tam tikru atstumu nuo jūros dugno; 2. iš laisvojo aerostato žemėn išleidžiama virvė keliamajai jėgai reguliuoti.
gaidukas - gaidukas 1. žr. gaidžiukas 2. žr. voveraitė 2. nuspaudžiamasis šautuvo įtaisėlis. 4. zool. tilvikų šeimos pelkėtų vietų paukštis (Philomachus pugnax).
gaidžiai - Suaugusių vyriškos lyties vidaus vištienos Gaidys b suaugusių patinų įvairių paukščių, išskyrus vidaus vištiena pasipūtęs ar veltui vyras
gaidžiukas - gaidžiuk|as 1. mžb. gaidys. 2. paaugęs jauniklis gaidys. gaidžiuką pagauti (dainuojant nepaimti aukštos gaidos).
gaigalas - gaigal|as antinas: Gaigalas švarkščia. Tu gaigal, gaigaluži, tu narusis paukštuži (d.).
gaila - gaila prv. 1. ima gailesys: G. vargšo žmogaus. G. į jį žiūrėti. 2. nemalonu, skaudu, ko netekus, nesulaukus ir pan.: G. sugaišto laiko. G., kad jis neatėjo. Brolio g., žiedo dar gailiau (folkloras). G., man g. rūtų darželio (d.).
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž