F žodžiai puslapis 4

falsifikuoti - falsifik|uoti, falsifikuoja, falsifikavo dirbti ką netikrą, klastoti. falsifikavimas falsifikuotojas, falsifikuotoja dkt.
Falstartas - fálstartas [angl. false start], ntk. priešlaikinis, netaisyklingas startas.
Falšas - fálšas [vok. falsch — dirbtinis, netikras < lot. falsus]: 1. ntk. apgaulė, melas, netiesa; veidmainystė, nenuoširdumas, nenatūralumas; 2. netiksliai atliktas (intonuotas) muz. garsas.
falšbortas - aa kietas sienos panaši struktūra, keliami gynybos Rampart b molo, pylimas tvirtą paramą ar apsauga laivo pusėje virš viršutinės denio paprastai naudojamas daugiskaitos
falter - vaikščioti netvirtai suklupti B užleisti Chwiać,
familiariai - Aukštas pareigūnas, kuris dažnai pastebimas ir gerai žinoma namų ūkio narys, ypač intymus asocijuota kompanionas dvasia dažnai įkūnija gyvūno ir laikomas dalyvauti ir tarnauti arba saugoti asmuo tas, kuris yra gerai susipažinęs su viena B kažką kuris daţnai vietą arčiau susipažinti intymus
familiarumas - familiarùmas → familiarus.
familiarus - familiar|us, familiari per daug laisvas, nesivaržantis: Familiarus elgesys, kreipimasis. familiariai prv.: familiariai elgtis. familiarumas.
Familija - familija [lot. familia — šeima], sen. Romoje — juridinis ūkinis šeimos vienetas (tėvui pavaldūs šeimos nariai, giminaičiai, vergai, klientai).
Fanaberija - fanabèrija [lenk. fanaberia], šnek. išpuikimas, tuščias išdidumas, nepamatuotas pūtimasis.
fanai - bet įvairių prietaisų winnowing grūdų gaminti oro srovę kaip aa prietaiso, kuris yra rankoje ir juda pirmyn ir atgal atvėsti asmenį, kuris paprastai formuojama kaip apskritimo segmento ir sudaro medžiagos prietaisų (kaip plunksnos arba popieriaus), sumontuotas ant plonų lazdelių arba skersiniai juda apie sukimosi, kad prietaisas gali būti uždarytos kompaktiškas, ...
Fanariočiai - fanariòčiai ↗ fanariotai.
Fanariotai - fanariòtai [gr. phanariotai], Turkijoje (XVIII a.—XIX a. pr.) — graikų stačiatikių bažnyčios ir prekybinės aristokratijos vadovai, turėję didelių privilegijų.
fanatikas - fanatik|as, fanatikė dkt. 1. radikalių įsitikinimų žmogus, nepakenčiantis kitaip įsitikinusių žmonių, aklatikis. 2. prk. žmogus, labai uoliai atsidėjęs kuriam nors darbui, reikalui ar idėjai ir nesidomintis kitkuo.
fanatikė - , pažymėtas perviršinio entuziazmu ir; dažnai intensyvaus nekritinėje atsidavimo,
fanatiškas - fanatišk|as, fanatiška būdingas fanatikui. fanatiškai prv.: fanatiškai užsispyręs žmogus. fanatiškumas.
fanatiškumas - fanatiškùmas → fanatiškas.
fanatizmas - fanatizmas aklas aistringas atsidavimas savo tikėjimui, įsitikinimams, pažiūroms, kitokių nekentimas, aklatikystė.
fanatizuoti - fanatiz|uoti, fanatizuoja, fanatizavo daryti fanatiku. sngr. fanatizavimasis fanatizavimas.
fandangas - yra gyvas ispanų ar Ispanijos-Amerikos šokių trigubo metu, paprastai atlieka vyro ir moters akomponuojant gitara ir kastanjetės, taip pat muzika šio šokio Wygłup
Fanė - šventykla bažnyčia
fanera - fan|era, faneros lakštinė medienos medžiaga: Pjautinė, klijuotinė fanera.
Fanerofitai - fanerofitai [gr. phaneros — ryškus, aiškus + ↗ ...fitas], augalai, kurių atsinaujinimo pumpurai yra aukščiau kaip 25 cm nuo žemės paviršiaus (medžiai, kai kurie krūmai, lianos, epifitai).
Fanerogamai - fanerogãmai [phaneros + gr. gamos — santuoka], augalai, turintys matomus lytinio dauginimosi organus — žiedus; žiediniai augalai.
Fanerozojus - fanerozòjus [phaneros + gr. zōē — gyvybė], Žemės geol. istorijos laikotarpis, apimantis 3 geol. eras — paleozojų, mezozojų ir kainozojų; per tą laikotarpį susidariusių uolienų kompleksas.
faneruoti - faner|uoti, faneruoja, faneravo apklijuoti fanera. faneravimas faneruotojas, faneruotoja dkt.
fanfara - fanfara 1. muz. tiesus trimitas be vožtuvų. 2. muz. iškilminga ar karinga frazė, atliekama šiuo instrumentu. 3. iškilmingas signalas, skelbiantis šiuo instrumentu šventės arba parado pradžią.
Fanfaronada - fanfaronadà [pranc. fanfaronnade], gyrimasis, pagyrūniškumas.
Fanfaronas - fanfarònas [pranc. fanfaron], pagyrūnas, pagyrų puodas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž