E žodžiai puslapis 6

egzaminuotojas - egzaminúotojas,-a kas egzaminuoja.
egzantema - erupcinių liga (tymų), arba jo simptominis išsiveržimas
Egzaracija - egzarãcija [lot. exaratio — išarimas], judančio ledyno ardomoji veikla.
Egzarchas - egzárchas [gr. exarchos — pradininkas, vadovas]: 1. sen. graikų šventyklos žynių vadovas; 2. Bizantijos pakraščių valdų imperatoriaus vietininkas; 3. stačiatikių bažn. srities arba savarankiškos bažnyčios vadovas.
egzarchatas - egzarchãtas: 1. Bizantijoje— ↗ egzarcho (2) valdoma adm. terit. sritis; 2. egzarcho pareigos, titulas.
Egzartikuliacija - egzartikuliãcija [lot. ex — iš, nuo + articulus — sąnarys], galūnės amputacija per sąnarį.
Egzegetai - egzegètai [gr. exēgētēs — aiškintojas]: 1. sen. Graikijos orakulai, kai kada įstatymų ir papročių aiškintojai, vėliau — vadovai po miestą; 2. filologai, aiškinantys lit. tekstus (dažn. senovinius); 3. teologai, aiškinantys ir komentuojantys Bibliją.
Egzegetika - egzegètika [gr. exēgētika — aiškinamosios knygos, žinynai], egzegezės taisyklės ir metodai.
egzegezė - ekspozicija, paaiškinimas; ypač paaiškinimas ar kritinis teksto interpretacija
egzekucija - egzekucija istor. kūno ar mirties bausmės vykdymas.
egzekutorius - egzekutor|ius, egzekutorė dkt. egzekucijos vykdytojas.
Egzekvatūra - egzekvatūrà [lot. exsequor — įvykdau]: 1. valstybės valdžios organo aktas, kuriuo kt. valstybės konsului ar prekybos atstovui suteikiama teisė eiti pareigas; 2. teismo nutartis vykdyti kt. valstybės teismo padarytą sprendimą.
Egzekvijos - egzèkvijos [lot. ex(s)equiae — laidojimas, laidotuvės], katalikų bažnyčios laidotuvių maldos bei apeigos.
egzema - egz|ema, egzemos med. odos liga, pasireiškianti įvairiais išbėrimais, niežėjimu ir pan.
egzeminis - egzèminis,-ė būdingas egzemai:Egzeminis išbėrimas
Egzemplifikacija - egzemplifikãcija [vok. Exemplifikation < lot. exemplum — pavyzdys + facio — darau], aiškinimas pavyzdžiais, iliustracine medžiaga.
Egzemplifikuoti - egzemplifikúoti [↗ egzemplifikacija], aiškinti pavyzdžiais, įrodymus remti pavyzdžiais.
egzempliorius - egzemplior|ius atskiras daiktas iš daugelio tokių pat: Perrašyti tekstą dviem egzemplioriais. Turiu tos knygos du egzempliorius.
Egzina - egzinà [angl. exine < lot. extimus — galinis, kraštutinis], sėklinių augalų žiedadulkės išorinis (dažnai spalvotas) apvalkalėlis.
egzistavimas - egzistãvimas → egzistuoti: Apginti savo egzistavimą
egzistencialai - egzistenciãlai ↗ egzistencialijos.
Egzistencialijos - egzistenciãlijos [lot. existentia — buvimas], egzistencializmo filosofijos žmogaus būties ir jo ryšio su pasauliu kategorijos, būties modusai; M. Heidegerio filosofijoje — baimė, rūpestis, būtis pasaulyje, būtis su kitais, supratimas.
egzistencialinis - Kitaip nei egzistencinis(tiesiogiai susijęs su būtimi), egzistancialinis reiškia priklausimą būčiai apskritai.
egzistencialistas - egzistencializmo prilipusios
egzistencializmas - daugiausia 20-ojo amžiaus filosofinis judėjimas, apimantis įvairias doktrinas, bet centravimo analizės individualios egzistencijos nesuvokiamos visatos ir asmens sunkią, kurie privalo prisiimti galutinę atsakomybę už laisvos valios aktų be tam tikrų žinių, kas yra teisinga ar neteisinga, ar geras, ar blogas
egzistencializmo - , susijusių su ar patvirtinančią egzistavimą
egzistencija - egzistencija gyvavimas, būtis.
egzistencijos - pasenęs realybė, o ne išvaizda b tikrovės patirtį, C (1), egzistuojančių dalykų visuma (2) tam tikros būties
egzistencinis - , susijusių su ar patvirtinančią egzistavimą
egzistuojantis - , esamas Esamos dabar
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž