E žodžiai puslapis 4

efesas - Senovės miestas W Mažojoje Azijoje, Jonijos netoli Egėjo jūros pakrantėje, svetainė pietryčių iš Izmiras
Effettuoso - effettuoso [it.], muz. įspūdingai, efektingai.
Eforas - efòras [gr. ephoros — prižiūrėtojas, stebėtojas], sen. Spartoje ir kai kuriuose kituose dorėnų poliuose — vienas iš 5 kasmet tautos susirinkimo renkamų valstybės pareigūnų, vykdžiusių aukščiausiąją administracinę ir teismo valdžią, tvarkiusių užsienio politiką.
Efrakcija - efrãkcija [lot. effractus — sulaužytas], med. kaulo įlūžimas.
Efuzija - efùzija [lot. effusio — išsiliejimas, ištekėjimas]: 1. lėtas dujų ištekėjimas pro mažas skylutes; 2. geol. skystos lavos išsiliejimas iš vulkano į Žemės paviršių.
efuzinis - efùzin‖is [↗ efuzija], geol. susidaręs, auštant ir kristalizuojantis lavai, išsiliejusiai iš vulkanų į Žemės paviršių, pvz., ~ės uolienos.
egalitarinis - tvirtinimu, skatinti, arba pažymėtas egalitarizmo
egalitarizmas - tikėjimas žmonių lygybę, ypač atsižvelgiant į socialinių, politinių ir ekonominių reikalų Socialinė filosofija pasisako pašalinti nelygybės tarp žmonių
egi - egi dll. nagi, ogi.
egida - skydas arba krūtinės simbolizuoja didybę, kuris buvo susijęs su Dzeuso ir Athena apsaugos
Egikranionas - egikraniònas [gr. aix (kilm. aigos) — ožka + kranion — kaukolė], ožkos ar avies galvos pavidalo architektūros ir dailės dekoratyvinis elementas.
Egiptas - kaimo ŠR Afrika ribojasi su Viduržemio jūros regiono
egiptiečių - Afro-Azijos gimtoji arba gyventojas Egipto senovės egiptiečių nuo seniausių laikų kalba apie trečiojo amžiaus skelbimą dažnai negali būti kapitalizuotos šrifto, turintis šiek tiek kontrastą tarp stora ir plona insulto ir kvadratų serifs
egiptietis - egiptiẽtis,-ė 1. senovės egiptiečių tautos žmogus.2.egiptiečių tautos žmogus, ppr. arabas.
egiptietiškas - egiptiẽtiškas,-a priklausantis egiptiečiams, egiptiečių kalbai:Jis ne tik perskaitė žodžiais egiptiečių užrašus, bet ir išaiškino, ką reiškia kiekvienas tas egiptietiškas žodis
Egipto - Afro-Azijos gimtoji arba gyventojas Egipto senovės egiptiečių nuo seniausių laikų kalba apie trečiojo amžiaus skelbimą dažnai negali būti kapitalizuotos šrifto, turintis šiek tiek kontrastą tarp stora ir plona insulto ir kvadratų serifs
egiptologija - Egipto senienų tyrimas
egirinas - egirinas [pagal islandų jūrų dievo Egyro vardą], mineralas, tamsiai žalias piroksenas.
eglė - egl|ė bot. miškų ir parkų spygliuotis plona žieve, tankia kūgiška laja (Picea): Baltoji eglė (P. canadensis). Čia po eglėm šeimynom sudygę ruduokės. Žalioji eglelė. Pakelėje eglaičių prisodinta.
eglelė - eglẽlė 1. paprastoji akišveitė(Euphrasia officinalis): Žąsiukai labai ryja eglelès 2. miškinis asiūklis(Equisetum silvaticum): Egleles kad pirktų, tai yr 3. pelkinė glindė(Pedicularis palustris).4.sudėstymas eglės forma:Nedegintos plytos kamaroje statomos ant siauresniojo šono eglelėmis Eglelės esti ar tiesios ..., ar pražulnios
eglėtas - eglėt|as, eglėta kuris eglės šakelių pavidalo: Eglėtas audeklo raštas. eglėtai prv.: eglėtai austi.
ėgliauogė - ė•gliauogė ėglio uoga:Parnešk, vaikel, iš medžio ė•gliauogių
eglynas - ėglynas tarm. žr. kadagynas.
eglinis - eglin|is, eglinė -> eglė: eglinės malkos. eglinė lenta.
ėglis - ėglis tarm. žr. kadagys.
eglišakė - eglišakė eglės šaka.
eglitvorė - eglitvorė nusodintų eglučių tvora.
eglūnas - eglūnas bot. retas dekoratyvinis krūmas tamsiai ruda žieve, labai smulkiais lapais ir šluotelėmis susitelkusiais žiedeliais (Tamarix).
eglutė - eglutė 1. mžb. eglė. 2. vaikų pramogai išpuošta eglė, eglelė; pramogos, žaidimai prie jos: Kalėdų e. 3. eglės pavidalo audimo, siuvimo, mezgimo raštas. 4. sport. kopimo slidėmis į kalną būdas.
ego - savarankiškai ypač kontrastuoja su kitu sau ar pasaulio Egotyzm 2 b savigarba 1 vienas iš trijų padalinių psichika, psichoanalizės teorija, kad tarnauja kaip organizuotos sąmoningas tarpininkas tarp asmens ir realybės, ypač veikianti tiek suvokimo ir prisitaikymo prie realybės - palyginkite id, superego save, ypač kontrastuoja su kitu savęs, ar pasaulis, vienas iš ...
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž