D žodžiai puslapis 4

daina - dain|a nedidelis žodinis muzikos kūrinys: Liaudies (choro, solo) daina Lyrinė, smagi, liūdna daina Daina be žodžių. Skamba dainos. dainų šventė. Užtraukė dainą. Kokiu vežimu važiuoji, tokią dainą dainuoji (folkloras). Iš dainos žodžio neišmesi (folkloras). Daina be galo (vis tas pats). dainelė sudainuota (baigta, pralaimėta). Sena daina (seniai žinomas...
dainavedys - dainaved|ys, dainavedė dkt. kas veda dainą, dainuoja pirmu balsu.
dainavimas - dainãvimas 1. → dainuoti 1: Tų bernų dainãvimas, net miškas plyšta! Po dainãvimo buvo šokìmai Kas bobelių dainãvimas, o ropelių žaliavimas Dainãvimo pamokos 2.→ dainuoti 5: Su visokiais balsais ir dainãvimų garsais ragini mus pasidžiaugt ir mūsų lengvini darbus ║ Girdimas avilyje [bi...
dainelė - aktas ar menas dainuoti poetinę kompoziciją aa trumpą muzikos kūrinį žodžių ir muzikos ba surinkti tokių kompozicijų skiriamąjį požymį, arba pateikti parametrų garso ar garsų serija (paukščių, vabzdžių, arba banginis) aa melodija lyrinę poemą ar baladė ba eilėraštis lengvai nustatyti muzikos aa nuolatinės ar charakteristika, taip ba smurtinis, užgaul...
dainynas - dainynas dainų rinkinys, dainų knyga.
dainingas - daining|as, daininga 1. gausus dainų: Dainingas kraštas. 2. skambus, melodingas: Dainingas vieversio čirenimas. dainingumas.
dainininkas - daininink|as, dainininkė dkt. kas mėgsta ir moka dainuoti: Susirinko dainininkai ir padainavo. Operos dainininkas.
dainininkė - vienas, kad dainuoja
dainius - dain|ius, dainė dkt. poetas, dainų rašytojas: Liaudies dainius.
dainuojamai - Kinijos dinastija m M.ē. 960-1280 ir pažymėtas kultūros tobulinimo ir pasiekimų filosofijos, literatūros ir meno
dainuoti - dain|uoti, dainuoja, dainavo 1. balsu atlikti kūrinį, dainą traukti: Dainą dainuoti Dainuoti operoje. Dainuoti tenoru. 2. prk. išduoti melodingus garsus: Toli dainavo sirenos. Miškas dainuoja. Bičių motina dainuoja. 3. poetiškai vaizduoti: dainuok, širdie, gyvenimą. dainavimas.
dainuška - dainuška nerimto turinio daina.
dairytis - dairytis, dairosi, dairėsi 1. žvalgytis: D. aplinkui, į šalis, po laukus. 2. žvalgantis ieškoti: Dairiausi tavęs miestelyje. dairymasis.
dairumas - dairùmas → dairus 1: Toks jo dairùmas: tik dairi dairi(dairosi ir dairosi)
dairus - dair|us, dairi 1. kuris vis dairosi. 2. pastabus. dairiai prv. dairumas.
Daka - Miestas * Bangladešas 6.482.877 pop
Dakaras - miestas
Dakota - james teritorijoje 1 (1861-1889) ŠV Jungtinės Amerikos Valstijos, suskirstytų 1889 į valstybių ND iš Amerikos indėnų žmonių šiaurinėje Misisipės upės slėnyje Siouan kalba Dakotos žmonių narys -
Dakrioadenitas - dakrioadenitas [gr. dakryon — ašara adēn — liauka], ašarų liaukos uždegimas.
Dakriocistitas - dakriocistitas [dakryon + gr. kystis — pūslė], ašarų maišelio uždegimas.
dakronas - -Naudojami sintetinio poliesterio tekstilės pluošto
Daktarantas - daktarántas ↗ doktorantas.
daktaras - daktar|as, daktarė 1. mokslų daktaro laipsnį turintis asmuo: Medicinos mokslų daktarė. 2. šnek. gydytojas: Susirgus reikia daktaro šauktis. Mokslų daktaras (aukščiausiasis mokslo laipsnis).
Daktaratas - daktarãtas ↗ doktoratas.
daktarauti - daktar|auti, daktarauja, daktaravo šnek. būti daktaru, gydyti. daktaravimas.
daktarė - garsus teologas paskelbė garso pagal Romos Katalikų Bažnyčios doktrinos aiškintojas vadinamas daktaras bažnyčios ba sužinojo ar autoritetingų mokytojų ca asmuo, kuris gavo vieną iš aukščiausių mokslo laipsnių (daktaro laipsnį), suteiktą universiteto da gavęs asmuo kolegijoje ar universitete aa specialistui arba specializuojasi gydant menų garbės daktaro (LL...
daktarinis - daktarìnis,-ė 1.susijęs su mokslų daktaro laipsniu:Daktarinė disertacija 2.daktaravimui, gydymui vartojamas:Daktarìnės siurbėlės buvo po turgus pardavojamos
daktaro - garsus teologas paskelbė garso pagal Romos Katalikų Bažnyčios doktrinos aiškintojas vadinamas daktaras bažnyčios ba sužinojo ar autoritetingų mokytojų ca asmuo, kuris gavo vieną iš aukščiausių mokslo laipsnių (daktaro laipsnį), suteiktą universiteto da gavęs asmuo kolegijoje ar universitete aa specialistui arba specializuojasi gydant menų garbės daktaro (LL...
daktilinis - pareikšti kūno dalis liečiasi su ypač siekiant suvokti per lytėjimo rankena arba jaustis švelniai paprastai ketinimų suprasti ar vertiname
daktilis - daktilis lit. triskiemenė pėda, kurios pirmasis skiemuo kirčiuotas (toninėje eilėdaroje) arba ilgas (metrinėje eilėdaroje).
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž