D žodžiai puslapis 3

daiktavardiškas - daiktavardišk|as, daiktavardiška -> daiktavardis: daiktavardiška žodžio galūnė. daiktavardiškai prv.
daikteliai - atlikti arba vykdyti veiksmų aktas
daiktelis - daugiskaitos, komercinės, profesinės, visuomenės, arba asmeninio verslo b reikalas, susiję su procedūra, Veiksmas, ar proga tik neaiškiai nurodyta, taip pat objekto arba tik miglotai nurodytų objektų kolekcija
daiktėti - daiktė|ti, daiktėja, daiktėjo virsti daiktu, materialėti. daiktėjimas.
daiktine - jonizuojančiosios spinduliuotės dozę, kad bus sukelti tą patį biologinį poveikį kaip vieną rentgeno rentgeno ar gama spindulių poveikio
daiktinis - daiktin|is, daiktinė -> daiktas 1: Daiktinis turtas. Daiktinis įrodymas (teis.) Žiūrėk: [daiktas].
daiktinti - daiktin|ti, daiktina, daiktino priežodis daiktėti. daiktinimas.
daiktiškas - daiktišk|as, daiktiška susijęs su daiktais, materialus: Pasaulis yra daiktiškas daiktiškai prv. daiktiškumas: Meninių vaizdų daiktiškumas.
daiktiškumas - kokybės arba būklė medžiaga kažkas, kad yra reikšminga
daiktmaisis - kuprinė paprastai su pusių lagaminas, kad pritvirtinti ne viršuje ar atvira visą plotį maišo
dailė - dail|ė 1. meno šaka, kurios išraiškos priemonės yra regimieji vaizdai: Vaizduojamoji dailė Taikomoji, dekoratyvinė dailė Liaudies dailė 2. tarm. darbas, padarytas daiktas: Čia jo dailės ratai. Ar čia tavo d.?.
dailėti - dailė|ti, dailėja, dailėjo 1. darytis dailiam, dailesniam, gražėti: Ji ėmė dailėti 2. riebėti. dailėjimas.
dailėtyrininkas - dailėtyrinink|as, dailėtyrininkė dkt. dailėtyros specialistas.
dailiai - dailiai prv. -> dailus.
dailidė - dailidė v. medinių namų statytojas; baldų, padargų dirbėjas.
dailidziauti - dailidž|iauti, dailidžiauja, dailidžiavo būti dailide, verstis dailidės amatu. dailidžiavimas.
dailidžiauti - dailidž|iauti, dailidžiauja, dailidžiavo būti dailide, verstis dailidės amatu. dailidžiavimas.
dailingas - dailìngas,-a dailus, meniškas:Dailus, dailingas gali būti tik tas meno (tapybos, plastikos...) kūrinys, kurs „akį veria“ ir yra kiek apčiuopiamas [Laikrodžiai] buvo nesmagūs ir nedailingi Jisai pirmutinis įteisino dailingosios prozos lytį Dailìngas paveikslas
dailinimas - dáilinimas → dailinti 1: Nekalbu apie kalbos grynumą, jos dailinimą → apdailinti: Da reik apdáilinimo, kad nebūtų šiurkštus [šaukštas] → išdailinti 1: Išrėdymas, išdáilinimas – negali atsižiūrėt → nudailinti 1: Bet ir nudáilinimas kuolo – kiek jis laikys! → padai...
dailininkas - dailinink|as, dailininkė dkt. kas kuria dailės kūrinius.
dailininkė - , kuri projektuoja, kaip tas, kuris sukuria ir dažnai vykdo planus, projekto ar struktūros
dailinti - dailin|ti, dailina, dailino 1. daryti dailų, gražinti, puošti. 2. lyginti: Lentas dailinti dailinimas: Kalbos dailinimas. dailintojas, dailintoja dkt.
dailintojas - dáilintojas(-is ), -a kas dailina, gražina:Lietuvaitė ne tik visos šeimynos dengėja, dar visų namų dailintoja: ji – raštų rinkėja
dailyrastis - dailyraštis dailusis, gražusis raštas.
dailyraštis - dailyraštis dailusis, gražusis raštas.
dailumas - dailùmas daĩlumas → dailus 1: Dailùmas to balso – kap vargonai Kas iš tos kumelės dailumo? Jo veido skaistumas, jo liemens dailumas – nėr kaip apsakytie, kaip miela matytie Gražumas ir dailumas kalbos lietuvių žemaičių rodo aiškiai, jog ana yra tikra viena ir pirmoji kalba Vaiko gražumėlis, dailumėlis neapsakomas I...
dailus - dail|us, daili 1. malonus pažiūrėti, labai gražus: Dailus liemuo. Dailus drabužis. prk.: Turiu dailaus (daug) laiko. 2. lygus: Dailus kelias. Dailios lentos. dailusis čiuožimas (figūrinis). dailioji keramika (meninė). dailieji amatai (meniniai). Na tai dailiausia! (sakoma nustebus). dailiai prv. dailumas.
Daimas - dáimas [angl. dime], JAV 10 centų moneta.
Daimius - damius [jap. daimyō — didelis vardas], Japonijos feodalizmo laikų kunigaikščio, kuriam priklausė valdžia ir žemė, titulas; tą titulą turėjęs asmuo.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž