B žodžiai

baba - babà, tiurkų tautose — pagarbus kreipinys į vyresnio amžiaus žmogų.
babaliuoti - bàbaliuoti,-iuoja, -iavo niekus kalbėti, bambėti, veblėti:Nuolat babaliuoja ir babaliuo[ja], nė galo nėra tims jo babaliavimams Turėjo klausytis, ką šis ar tas girtuoklis babaliavo ^ Nebàbaliuok lyg trupinius pabėręs išbambėti, praplepėti:Suėję tep visą vakarą ir išbàbaliavo paveblėti, paplepėti:Ką ans juokais paba0...
babas - bãbas ragaišis, pyragas:Mamyte, duok man bãbo Cit neverk, gausi bãbo!
Babelio_bokštas - Bãbelio bókštas, sąmyšis, netvarka; kalbų sumišimas, įvairiakalbė minia; pagal Biblijos mitą apie Babelio bokštą, kuris turėjęs pasiekti dangų, bet likęs nepastatytas, nes dievas nubaudęs statytojus už išdidumą ir sumaišęs kalbas; dėl to jie negalėję susikalbėti.
Babezijos - babèzijos [pagal rum. mokslininko V. Babešo (Babes) pavardę], pirmuonys Babesia, parazituojantys galvijų, arklių, avių, kiaulių, šunų kraujyje; sukelia babeziozę.
Babeziozė - babeziòzė, galvijų, avių ir ožkų liga; sukelia kraujo parazitai — babezijos.
Babilonas - skirta materializmo ir kūniškų malonumų miestas
Babilonija - skirta materializmo ir kūniškų malonumų miestas
Babirusa - babirusà [malaj. babi — kiaulė + rusa — elnias], kiaulė Babirussa babirussa; paplitusi Sulavesio (Indonezija) ir kai kurių gretimų salų šlapiuose miškuose.
Babišai - babišai [< pranc], gauruotų dekoratyvinių šunelių veislė.
babitas - babitas alavo arba švino lydinys su kitais metalais.
babsėti - babsė|ti, babsi, babsėjo kelti garsą, iš lėto daužant, nesmarkiai atsimušant, bubsėti: Babsėti su lazda į žemę. Babsi obuoliai (krinta). babsėjimas.
babuinas - bet genties (Papio) didelių visuomeniškas primatų Afrikoje ir pietvakarių Azijoje, turintys ilgą kvadratinių plika snukis, taip pat keli glaudžiai susijungę primatų
babūnas - babū̃nas pavianų (beždžionių) rūšis.
Babuvizmas - babuvizmas [pranc. babouvisme], G. Babefo (Babeuf; 1760—97) skelbta filos. doktrina, siejanti utopinio komunizmo ir klasių kovos idėjas.
bacila - bacila biol. lazdelės pavidalo bakterija.
Bacilos - bacilos [lot. bacillum — lazdelė], lazdelių pavidalo bakterijos.
Bacitas - bacitas [pagal it. inžinieriaus A. E. Bacio (Bazzi) pavardę], žydrai mėlynas mineralas; berilas, turintis skandžio; I klasės brangakmenis,
badadvėsiauti - badadvėsiáuti,-iáuja, -iãvo badmiriauti, badauti, badą kęsti:Netingėtum, negulėtum, tai nereikt badadvėsiáut
badadvėsys - badadvėsỹs,-ė̃ badmirys, išbadėjėlis:Neprisotinsi to bãdadvėsio Šarkiai, jūs badadvėsiaĩ, susdarykit kiaules iš rugių
badantis - pilnas arba padengta spygliai, ypač atskirti nuo susijusių rūšių, spygliai pažymėtų perštėjimas geliantis
badas - bad|as 1. neturėjimas ko valgyti, nebuvimas pašaro: badą kęsti. badu marinti. Badas prispaudė. Nuo bado gintis. badu mirti. Aklas (menkas) badas, kai yra duonos ant stalo. 2. prk. stoka, trūkumas: Pinigų, knygų, malkų badas badą atgauti (kiek pasisotinti). Prie bado mieto (sieto) būti (išbadėti).
badaujantis - neišnyktų trūksta maisto b kenčia labai alkanas archajiškas mirti šaltame b Britų labai kenčia nuo šalčio kentėti arba žūti nepriteklių
badauti - bad|auti, badauja, badavo kęsti badą, ilgą laiką alkti. badavimas.
badavimas - badãvimas → badauti: Toks badãvimas žmogų ir į kapus galia nuvaryti
badeklis - badekl|is, badeklė dkt. linkęs badytis gyvulys: Jautis badeklis.
badėti - badė|ti, badėja, badėjo badauti, alkti. badėjimas.
badija - badija stoka, trūkumas: Pavasarį pati pašaro b.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž