A žodžiai puslapis 7

absurdiskas - beprasmiškas, kvailas.
absurdiškas - beprasmiškas, kvailas.
absurdiškumas - kokybė arba būklė yra absurdas absurdiškas kažkas, kad yra absurdiška
abu - abù,abì ( . abiejų̃ ir abiẽjų ) vienas ir kitas:Abù jaučiu, abì karvi pražuvo Nepaneš mudu abu jaunu Kas judu abù prieš mane vieną? Abù broliai aria medžiaginėm žagrėm Abù kap vienas – nė per nagą nerėžta(nieku nesiskiria) Nieks abu šelmiu į česnį buvo pakvietęs Abie0...
abudu - abùdu,abìdvi (abìdvės, abìdi) abu:Ana žiūri, kad abùdu kap vienas, ir negal savo vyro pažint Pačiudu abùdu atėjo, pačidvi abìdvi atvažiavo Eisim mudi abìdi Tos internate yra abìdvės [mergaitės] Abùdviejų nosys ilgos Tiedvims abìdvims karvims ragai nulūžę Abìdviem...
abulija - abùlija [gr. abulia — neryžtingumas], psichol. bevališkumas, liguistas valios susilpnėjimas ar jos netekimas; reiškiasi nesugebėjimu ką nors nuspręsti, imtis kokios nors veiklos.
abuojas - 1. pasiutęs, piktas (apie gyvulį) 2. nedoras, įkyrus, grasus 3. prastas, bjaurus (apie orą, kelią).
abuojumas - abuojùmas → abuojas:1.Aš ir išėjau dėl jo abuojùmo Jis abuojumù visa ima 2.
abveras - ãbveras [vok. Abwehr], fašistinės Vokietijos kar. žvalgybos ir kontržvalgybos organas.
abzacas - abzãcas [vok. Absatz]: ntk. 1. įtrauka (atitraukimas) pirmojoje pastraipos eilutėje; 2. pastraipa — teksto dalis nuo vienos iki kitos atitrauktos teksto eilutės.
ach! - duslus Velar frikatyvinis garso atstovaujama Vokietijos Ach CH arba Škotijos Loch ch, phonemically dažnai allophonic ich-laut
achajai - achãj‖ai [gr. Achaioi], viena svarbiausių senovės graikų genčių; Homeras ~ais vadino visus graikus.
Achašveras - Achašvèras ↗ Ahasveras.
accelerando - accelerando [sk. ačelerando; it.], muz. greitinant tempą.
accessories - aa asmuo, kuris nėra iš tikrųjų ar konstruktyviai tačiau prisidėti padėjėju arba jų kurstymą būtų sudarytas komisijos nusikaltimo taip pat vadinama aksesuaras prieš faktų ba asmeniui, kuris, žinant, kad nusikaltimas buvo padarytas pagalba ar priedangos nuteistojo su ketinimų nugalėti teisingumas taip pat paragino aksesuaras po to aa dalykas svarbus arba antraei...
acefalija - acefãlija [↗ a... + ↗... cefalija], begalvystė — įgimtas galvos nebuvimas.
Acherontas - Acheròntas (gr. Acherõn, kilm. Acherontos): mit. 1. sen. graikų deivės Gėjos sūnus, tiekęs vandenį su Dzeusu kovojantiems titanams; už tai paverstas požemine upe; 2. liūdesio upė Hade.
acet - acet... [lot. acetum — actas], chem. terminų dalis, rodanti įvardijamų junginių ryšį su acto rūgštimi, pvz., acetamidas (acto rūgšties amidas).
acetabuliarija - acetabuliãrija, vienaląstis žaliadumblis Acetabularia, paplitęs tropinės ir subtropinės juostų jūrose.
acetaldehidas - acetaldehìdas [↗ acet... + ↗ aldehidai], org. junginys CH3CHO, acto rūgšties aldehidas; bespalvis skystis.
acetamidas - acetamìdas [↗ acet... + ↗ amidai], org. junginys CH3CONH2, acto rūgšties amidas; bespalviai kristalai.
acetanilidas - acetanilìdas, org. junginys C6H5NHCOCH3; pirmasis pasaulyje sintetinis vaistas (1886), žinomas antifebrino pavadinimu.
acetatai - acetãtai, acto rūgšties druskos ir esteriai.
acetatas - acto rūgšties druska arba esteris.
acetilas - acetìlas, chem. radikalas CH3CO—; acto rūgšties likutis.
acetilceliuliozė - acetilceliuliòzė, celiuliozės ir acto rūgšties esteris; balti dribsniai arba plaušeliai.
acetilcholinas - acetilcholìnas [↗ acetilas + ↗ cholinas], biologiškai aktyvi medžiaga (mediatorius), kurią išskiria parasimpatinių ir judinamųjų nervų galūnės; padeda perduoti jaudinimą (nervinius impulsus) nervų sistemoje.
acetilenas - nesotusis angliavandenilis - nuodingos, sprogios dujos.
acetilinimas - acetil radikalus į (junginys)
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž