A žodžiai puslapis 6

absoliutinis - Kilęs iš anglų kalbos žodžio absolute (visiškas, pilnas), o tas žodis yra kilęs iš lotynų kalbos.
absoliutinti - absoliùtinti, traktuoti ką nors kaip absoliutų.
absoliutizmas - valstybės valdymo forma - aukščiausiosios valdžios priklausymas vienam asmeniui.
absoliutizuoti - absoliutizúoti ↗ absoliutinti.
absoliutumas - nuo netobulumo puikus nemokamai
absoliutus - absoliutus 1. nuo nieko nepriklausantis, su niekuo nelyginamas, neapribotas: Pateikiami absoliutūs skaičiai. Absoliutieji ir santykiniai rodikliai. 2. visiškas; didžiausias, geriausias: Absoliutus čempionas. absoliučiaĩ: Tai absoliučiaĩ negalimas dalykas.
absolventas - kas baigia arba neseniai yra baigęs aukštąją ar aukštesniąją mokyklą.
absorbatas - absorbãtas, medžiaga (dujos), kurią sugeria absorbentas.
absorbavimas - procesas absorbuoti ar absorbuojamas palyginti adsorbcijos B perimti spinduliuojamos energijos ar garso bangų visą okupacijos proto
absorbcija - procesas absorbuoti ar absorbuojamas palyginti adsorbcijos B perimti spinduliuojamos energijos ar garso bangų visą okupacijos proto
absorbentas - gali sugerti
absorberis - imtis ir padaryti visai visuma
absorbtyvas - absorbtvas ↗ absorbatas.
absorbuojamas - imtis ir padaryti visai visuma
absorbuojamasis - procesas absorbuoti ar absorbuojamas palyginti adsorbcijos B perimti spinduliuojamos energijos ar garso bangų visą okupacijos proto
absorbuojantis - visiškai atsižvelgiant dėmesį įdomus
absorbuoti - sugerti, susiurbti.
abstinencija - susilaikymas (nuo alkoholio, lytinių santykių).
abstinentas - kas laikosi abstinencijos.
abstrahuoti - abstrahúoti,-úoja, -ãvo daryti abstrakciją, atsieti.
abstrahuotis - atskirta nuo bet konkrečiu atveju
abstrakciai - naudojamas kaip funkcija žodžio, rodo, kad po daiktavardžio arba daiktavardis ekvivalentas yra neabejotinas arba anksčiau buvo nurodyta ar dėl šios aplinkybės
abstrakcija - 1. mintinis atsiejimas kurių nors dalyko ypatybių nuo paties dalyko 2. atsietinė sąvoka, atsaja, atsietybė.
abstrakcionizmas - abstrakcionìzmas [↗ abstrakcija], XX a*, modernistinės dailės kryptis; būdinga visuomeninių ir pažintinių meninės kūrybos uždavinių neigimas, nedaiktiškumas, meninės formos elementų (linijos, dėmės, spalvos) suabsoliutinimas.
abstrakčiai - atskirta nuo bet konkrečiu atveju
abstraktas - abstrãktas, daiktavardis, reiškiantis abstrakčią sąvoką, veiksmą arba ypatybę, atitrauktą nuo veikėjo arba ypatybės turėtojo, pvz., bėgimas, linksmybė, esmė, blizgesys.
abstraktumas - abstraktùmas → abstraktus.
abstraktus - atitrauktas, atsietas, nekonkretus.
absurdas - nesąmonė, beprasmybė.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž