A žodžiai puslapis 2

abatas - abãtas ãbatas vyrų katalikų vienuolyno viršininkas.
abate - moteris, kuri yra vienuolių vienuolyno pranašesnis
abatija - aa vienuolynas valdė Abatas ba vienuolyno nusprendė Abbess Abbey bažnyčios
abatijos - arba abato, Abbess arba abatijos
abatiskas - arba abato, Abbess arba abatijos
abatyste - biuro, orumas, jurisdikcija, arba kadencija yra abato
abazas - abãzas [pagal Persijos šacho Abaso I (valdė 1587—1629) vardą], senovinė Persijos ir kitų Rytų šalių smulki sidabrinė moneta.
abazija - abãzija [↗ a... gr. basis — ėjimas], nepaėjimas, atsirandantis dažniausiai dėl nervų sistemos ligų.
abažūras - žr. gaubtas.
abchazas - abchãzas,-ė abchazų tautos žmogus.
abdikacija - abdikãcija [lot. abdicatio], valdžios, pareigų arba laipsnio atsisakymas.
abdominalinis - abdominãlinis [lot. abdomen (kilm. abdominis) — pilvas], anat. pilvinis, pvz., Δ kvėpavimas.
abdukcija - grobti pagrobia neteisėtą ištrėmimo į santuokos ar lytinių santykių moteris būklę veiksmai
abduktorius - areštuoti ir atimti (kaip asmens) jėga atkreipti arba išplito toli iš vietos šalia arba lygiagrečiai kūno vidurio ašies arba iš galūnės ašies (galūnių ar pirštų)
abecedarijus - abecedãrijus [lot. abecedarius — abėcėliškas], eiliuotas kūrinys, kurio paeiliui einančių žodžių, eilučių arba strofų pirmosios raidės sudaro abėcėlės seką.
abėcėlė - 1. visos raidės, išdėstytos tam tikra tvarka, raidynas, alfabetas. 2. kurio nors mokslo pradmenys, pagrindai.
abėcėlinis - abėcė̃linis, -ė, abėcėlìnis. abėcėlės tvarka sudėtas: Telefono abonentų abėcėlinis sąrašas.
abėcėliškai - paprastai abėcėlės tvarka išdėstyti abėcėlės raidžių eilės tvarka, su jomis susijusių arba dirba abėcėlę
abėcėliškas - abėcė̃liškas, -a. abėcėlinis: Abėcė̃liškas žodyno kortelių dėstymas. abėcė̃liškai. Abėcė̃liškai sudėlioti žodžius.
abejaip - abejaĩp abejopai, vienaip ir antraip, šiaip ir taip:Abejaĩp moku siūt – su pirščiuku ir be pirščiuko Abejaip sakoma yra: apkyro ir apkyrėjo Abejaĩp bus gerai padaryta
abejas - ãbejas abejojimas:Bet abejas neduoda jam nurimti, ir jis neiškenčia nepasakęs sūnui pamokslėlio Tai ta merga ir da ant ãbejo, ar eis Be ãbejo, aš atsikelsu, nepramiegosu Be ãbejo, kad meluoja Pažadėjo, ale su ãbeju(abejodamas, ar išpildys) bet kaip, šiaip taip:Koks ten iš jo meistras, dirba ant ãbejo: pasiseks &...
abeji - abejì,ãbejos abu, abudu, abi, abidvi Abejì namai Abejì vaikai(abiejų šeimynų vaikai, dviejų tėvų arba dviejų motinų vaikai) Vagys išlaužė ãbejas duris Turiu marškinius dvejus, atiduosiu abejus Mėginsiu ãbejas žirkles – naująsias ir palaikes Šiandien važiuosiu į girią abejaĩs Maukis abe...
abejingai - nešališkumo nešališkai a, kad nesvarbu, vienaip ar kitas b reikšmės neturi arba tokią vertę, kuri arba kuris vienaip ar kitaip pažymėta pažymėtos jokiu ypatingą skonį arba nepatinka apie ką nors
abejingas - 1. (Abejonė) - nesuinteresuotas, šaltas, abejojantis galėjimu tai padaryti, žr. abejonė, abejoti, abejingumas.
abejingumas - abejingùmas → abejingas: Toks jo abejingumas ne visiems tinka
abejojamas - sukėlęs abejoti atviras klausimas
abejojantysis - reikalauti, nes dėl arba pelnytą reikalauja
abejojimas - abejójimas → abejoti: Jį vis ima abejójimas, ar užteks sveikatos Dėl to nėra jokio abejójimo Nenori įsmukti į gilybę abejojimų [Vargšas] iki šiol šalty abejojimų keliavęs Be abejojimo, tu tą padarysi → paabejoti: Kartais ir paabejójimas ne pro šalį Paabejojimai visai teisingi ir pamatuoti → sua...
abejonė - Abejonė - būsena tarp tikėjimo ir netikėjimo, apima neapibrėžtumą arba nepasitikėjimą, faktų, motyvų ar sprendimo užtikrintumo trūkumą. Dėl abejonės atmetami arba atideda tam tikri veiksmai, kurie manoma, gali būti klaidingi ar sukelti nepageidaujamas rezultatus. Abejonė taip pat gali būti apibrėžta, kaip neapsisprendimas tarp dviejų ar daugiau pasirinkim...
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž