������ žodžiai puslapis 2

apmuštas - pateikti arba jei su apmušalais
apmušti - mùsti,muñda, mùdo svaigti. apmùsti netekti sąmonės, apsvaigti.
apmušėjas - mušė́jas(-us), -a , mušė̃jas (-ỹs ), -à 1.kas muša:Jos žvilgsnis buvo tartum primušto šunies, kuris nebepajėgia nulaižyti rankų savo mušėjui Mušėjas ans tikrai bus užmuštas 2. kovotojas.3.kas muša, plūkia (krosnį):Jau vienas mušė́jas ateina – mušium pečių, o paskui aslą 4.kas dūžiais išgauna garsą:...
apmūrijimas - mū́rijimas → mūryti 1: Darbus, atliekamus statant akmens konstrukcijas, priimta vadinti mūrijimu Mokyklos mūrijimas → apmūryti: Nuo paplovimo drenažą geriausiai apsaugo žiočių apmūrijimas → įmūryti 1: Stiprūs akmeniniai įmūrijimai pastatų sienoms sutvirtinti → išmūryti. pamatas:Kai atsirado cemento, tąsy...
apmūryti - mū́ryti,-ija, -ijo1. iš akmenų ar plytų statyti:O kai kertinis akmuo buvo padėtas, sumanusis ūkininkas ėmė mūryti pamatus ir kloti plytas Naują pečių reikia mū́ryti Bažnyčias, rūmus, klioštorius turėjo mūryti Mū́rijau mū́rijau savo aukštą dvarelį | Kregždės gūžtas mūrija(lipdo) ^ Ką te anas mū́rija, kad tei...
apmąstantis - gali atspindi šviesą, vaizdo ar garso bangų atspindžio mąstantis, Debatujący iš pažymėtų, susijusių su, arba sukelia atspindžio
apmąstymai - ypač atspindėti pavyzdys; šviesos arba garso bangų grąža nuo paviršiaus iš paveikslėlio gamybos arba tarsi veidrodį ieškinys lenkimo ar lankstymas atgal ba atsispindi dalis kartus kažką gaunamą svarstyti kaip paveikslėlio atgal atspindinčiosios paviršiaus b poveikis gaminamas įtakos
apmąstymas - apmąstym|as -> apmąstyti: Filosofiniai apmąstymai.
apmąstyti - mastýti,mãsto, mãstė1. pinti (kasą):Argi šitep kasas mãsto?! Jos kasos nemastytos Jaunoji mergelė už skomelių sėdi, kaselę masto Bau ji ne dovanai verkia: broliai kaselę masto, žalią rūtelę barsto 2. daryti ką pinant, raišiojant iš atskirų pluoštelių, sluoksnų:Aš mastaũ matinį iš šiaudų dėl langų, o ana ma...
apmėtymas - mė́tymas 1. → mėtyti 1: Žaidimai su mėtymų elementais – svarbi fizinio auklėjimo priemonė Žaidėjų vikrumui išbandyti taip pat buvo ištisos serijos mėtymų peiliais į smėlio krūvelę arba į žemę | 2.išleidimas iš savęs į aplinką; mėtyti 4: Kiaušelių (ikrų) mėtymo laiku [sausumos krabai] keliauja į jūrą 3.→ mėtyt...
apmėtyti - mė́tyti,-o, -ė mesti.1. svaidyti, mėčioti (šalin, žemėn, į ką):Niekas pinigų an kelio nemėto Akmenimis mėtau, žudau, užmušu Ei, mė́tė, baidė mane motynėlė raudonais obuolėliais Kad jau gerai išgerdavo, mėtydavo vienas į kitą raginiais kieliškėliais | Svočia! svočia! skubėkit! – girdėti mėtomi žodžiai Niekas tavę ne...
apmėžti - mė́žti,-ia, -ė1. kabinti, kuopti mėšlą, krauti į vežimą, vežti į dirvą:Mė́žk mėžinį ant vežimo, ant dirvos, t. y. dėk Vyrai taisosi keturražes šakes – ryt eis mėšlą mė́žti Pamėgintum bent dieną mė́žt mėšlą, tai kitaip kalbėtum Vakar visą dieną mė́žiau Jų buvo jau mėšlas mėžiamas Kur padė...
apnaikinti - naikìnti,-ìna, -ìno náikinti, -ina, -ino 1.daryti, kad žūtų, išnyktų, nebebūtų:Tą turtą, kurio negalėjo pasiimti su savimi, degino ir naikino Ugnis naikino viso paežerio namus Musių jagu nenaikintum, tai ir akis išdraskytų Náikina briedžius Šarkos kiaušius gera – reik naikìnti Organizavos naikinamiej...
apnakvinti - nãkvinti,-ina, -ino1. duoti nakvynę; prašyti nakvoti:Keleivį, svetį nãkvink pas save Mes juos nãkvinom ištisą savaitę Nãkvykit jūs mane, neinu namo Jie namo neleis, nãkvins Pradėjo nãkvinti, kaip atvažiavom, i pasilikom Močiute, širdužėle, vai nakvink, priimk jaunus svetelius | Savo pačią tris naktis na...
apnarplioti - nárplioti,-ioja, -iojo 1.daryti narples:Ans nárplioja botagą bevažiuojant, t. y. mezga kelius kartus 2.vargingai knibinėjant rišti, mazgyti:Ką tu ten nárplioji lyg atbulom rankom – duok, aš užrišiu Teip kietai sumegzta mazgas, kad nusbodo nárpliot, kol atarišiau Ką tu teip ilgai nárplioji – duokš man, aš atme...
apnaša - apnaša spec. kuo apnešta, apsitraukę: Baltoji dantų ir dantenų a. Suodiška a. Vaškinė vaisių, šakelių a. Suodžių, rūdžių, riebalų a.
apnašos - apnašos dgs. 1. vandens ar vėjo užneštos nuogulos: Smėlio a. po lietaus. 2. apnaša.
apnešioti - nešióti,-iója, -iójo nešti.1. per kelis kartus, kartkarčiais nešti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus:Laiškus nešte nešiódavo Ir eičiau, nešiočiau bernužiui pusrytelį Nebeturiu kojų, nebegaliu vis nešiót Kaziukui valgyt Nešiojo numon kaulus sudegintųjų ant garbės dievų gyvolių, vildamos, jog tie kaula...
apnešti - nèšti,nẽša, nẽšė1. einant gabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus:Kitąsyk neštè nèšdavo gromatas Neš(nešk)greičiau rezgines su šienu Nešk arkliam [ėsti] Nẽšam ant žolės audeklą Rokuo[ja], ka ans didelius maišus nešą̃s Ano pati nė virbelio nènešanti, viską pats nudirba Ne...
apniaukti - niáukti,-ia, -ė niaũkti 1. debesimis supti, dengti, temdyti:Kaip tamsūs debesiai niaukia giedrąją dienelę, apsupė apklojo Merkinę kryžeiviai Karšti garai ėmė kilti iš žemės ir niaukti mėnulio šviesą | Visas dangus niáukias, bus dargana Dangus pradėjo niaũktis Kaip ir niáukias – gali ir lyt Iš vakarų nia...
apniktas - skleisti ar spiečius arba perkelta į varginantis būdu
apnikti - nìkti,niñka, -o nỹkti, -sta, -o1. smarkiai, skubiai imtis, kibti ką daryti:Ninkù į darbą pasilikęs, t. y. skumbu Vaikai ninka tėvą veltai gaivinti Ans nìko rašyti 2.neduoti ramybės, pulti:Ninka į tą vaikį mergos, t. y. puola antnìkti užsipulti, prispirti:Antnìko seniūnas, ir gavau pristoti pri gaspado...
apniokoti - niókoti,-oja, -ojo niokóti, -ója, -ójo1.siaubti, naikinti:Irano padišachas ėmė niokot ir degint šalį Kiaulės stirtoj žirnius niókoja(trypia, teršia, knaiso) 2.varginti, kamuoti:Ką čia vaiką niokóji! Kam vaikui duodi kačiuką niokóti? | Kapitalistines šalis niokoja ekonominės krizės apnaikinti, apd...
apniukti - niùkti,niuñka, -o 1.trauktis debesimis ar migla, niauktis:Šiandien nuo pat ryto dangus pradėjo niùkti Jau niuñka, žiūrėk, gali būti lietaus 2.niurti, blaustis:Jo veidas vis labiau niùko apniùkti 1.apsitraukti debesimis, apsiniaukti:Diena apniùkus, panašu an lietų Buvo šaltas, apniukęs rytas, kad už keli...
apniurkyti - niùrkyti,-o, -ė 1. užgulus, pasiritus spaudyti, glamžyti:Kam tu užvertęs niùrkai, t. y. gnaibai, kuteni, spaudai Jonukas niùrko ir niùrko kačiukus Neniùrkykit katino – įdrėks Kam tu niùrkai tą vaiką! Ką čia niùrkai kaip Adomas voverę! Niurko kaip katė pelę Niurkomas katytis negajus Jis mane k...
apnokinti - nokìnti,-ìna, -ìno, nókinti, -ina, -ino nokti.1.laikyti ligi prinokstant, brandinti:Aš nokinù varpas, brandinu grūdus, sarpinu uogas, spėjinu vasarojį (varstą) Pomidorams nokinti šviesa nereikalinga Žalius nukritusius obuolius nokìna padėję šiene Žaliai žaliavo, baltai žydėjo, juodas uogas nokino Ačiū Dievui, ...
apnokti - nókti,-sta, -o 1. bręsti Noksta vaisius Neskink obuolių, tegu dar nóksta Ak! Ir duona jau baigias, o rugiai dar nenóksta Šiemet vasarojus greit noko, tai ir grūdai bus nedideli Lineliai noko, laiškelis biro | Petniūnas nepasitikėjo jaunikiais ir nesiryžo imti užkurio, nors duktė noko noko, kol nepernoko ir neprarado jaunystės žavumo ...
apnuodijimas - apnuodijimas -> apnuodyti.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž