Ž žodžiai

žabai - mediena mažų filialų, ypač kai pjaustomi ar daužomi; krūmai ir nedideli medžiai tankumynas
žabalas - žabal|as, žabala aklas, spangas, žlibas: Žabalas arklys. Kur eini, ar ž.! žabalumas.
žabaldyti - žabald|yti, žabaldo, žabaldė daryti žabalą, apakinti: Dienos šviesa žabaldo apuoką. žabaldymas.
žabalinėti - žabalinė|ti, žabalinėja, žabalinėjo patamsyje ieškoti, vaikščioti, aklinėti: Ko čia žabalinėji? žabalinėjimas.
žabalinti - žabalin|ti, žabalina, žabalino 1. daryti žabalą. 2. eiti lyg žabalam, aklinti: Kur dabar žabalini? žabalinimas.
žabalioti - žabalio|ti, žabalioja, žabaliojo 1. lyg aklam ką nors dirbti, graibyti. 2. tamsoje ieškoti, eiti, aklinti. žabaliojimas.
žabalius - žabal|ius, žabalė dkt. kas neprimato, aklys, spangys: Tikras žabalius - knyga guli ant stalo, ir nemato.
žabalti - žab|alti, žabąla, žabalo netekti regėjimo, akti: Akys baigia žabalti - tako nebematau.
žabangai - žabang|ai dgs., žabangos dgs. pinklės, kilpos, spąstai: Įkliuvo kaip paukštis į žabangus.
žabangos - žabangos dgs., žabang|ai dgs. pinklės, kilpos, spąstai: Įkliuvo kaip paukštis į žabangus.
žabaras - žabar|as smulki šakelė, žabas, virbas: Jie žabarais kūrena. Nuo šieno liko vieni žabarėliai.
žabas - žab|as virbas, žagaras: Prisikirtau vežimą žabų. Suduok šuniui žabeliu.
žabinys - žabin|ys žabų ryšulys, fašina: žabinių klojinys.
žabo - iš nėrinių arba audiniu, pridedamas prie Apykaklė priekyje ir ypač 18-ojo amžiaus vyrų Plisuotos pinikai skudurėliu ar nėrinių pridedamas centras priekyje moters palaidinė ar suknelė dėvėti rudenį
žaboklės - žaboklės dgs., žabokliai dgs. žr. žąslai.
žabokliai - žabokliai dgs., žaboklės dgs. žr. žąslai.
žaboti - žabo|ti, žaboja, žabojo 1. dėti žąslus į nasrus: Arklys nesiduoda žabojamas. 2. prk. tramdyti, valdyti: Nežabota priespauda. žabojimas žabotojas, žabotoja dkt.
žabtai - žabt|ai dgs. nasrai, burna, snukis: Gauti per žabtus (mušti). Užčiaupk žabtus!.
žadas - žad|as 1. galėjimas kalbėti, kalba: Sakyk, ar žado netekai? Ligonis guli be žado. Ligonis jau užkando žadą, pritrūko žado (nebekalba). Žadas užpuolė, užkrito (užsikirto). Negaliu žado atgauti. Įšoko į vidų be žado (uždusęs). žadą atėmė. 2. balsas: Žuvys neturi žado. 3. žadėjimas, žadinys: Žadėjo, žadėjo, viskas žadais nuėjo, paliko (neišt...
žadeitas - žadeitas [pranc. jadeite < jade— nefritas (Δ į jį panašus)], žalia, žalsva, rečiau balta pirokseno atmaina, natrio ir aliuminio silikatas; pusbrangis akmuo.
žadėjimas - žadė́jimas. → žadėti: 1. Žadė́jimas atkeršyti. 2. Ką dabar tas žadė́jimas: atvažiuoja, kada išeina. Nuo to direktoriaus žadėjimo apsilankyti pamokose Almai ėmė darytis baugu. Jau tu liaukis su savo žadėjimais. Žadė́jimas ant rašto. Apkrikštytiejai dėl žadėjimo prižadėjo būti katalikais; žiemai vienok atejus apent į seną tikėjimą sugrįžo....
žadėtas - aa pareiškimas, kad vienas darys arba susilaikyti nuo darai kažką nurodyta ba teisiškai įpareigojančią deklaraciją, kuri suteikia asmenis, kuriems ji teisę tikėtis ar reikalauti našumą arba pakantumas tikėtis kažko konkretaus akto priežasties
žadėtasis - aa pareiškimas, kad vienas darys arba susilaikyti nuo darai kažką nurodyta ba teisiškai įpareigojančią deklaraciją, kuri suteikia asmenis, kuriems ji teisę tikėtis ar reikalauti našumą arba pakantumas tikėtis kažko konkretaus akto priežasties
žadėti - žadė|ti, žada, žadėjo 1. pranešti apie būsimą savo veiksmą, ketinti, rengtis: žadėjo ir jis ateiti. Kad kam žadėjai, tai ir duok. Laikraštis žada padidėti. Nereikia žadėti, jei negali ištesėti. Lengvai žada, sunkiai duoda. 2. rodytis būsimo reiškinio žymėms: Žada lyti. Saulėtas rytas žadėjo gerą dieną. Šiąnakt žada būti didelė rasa. 3. lemti...
žadėtojas - žadėtoj|as, žadėtoja dkt. 1. kas žada. 2. kas užkalba, buria, kerėtojas, žavėtojas: Gyvačių žadėtojas.
žadėtoji - žadėt|oji, žadėtosios dkt. šnek. likimas, lemtis: Žadėtoji nepraeis.
žadiklis - pagaląsti trina arba su kažkuo (kaip akmuo)
žadinamasis - žãdinamasis. žadintuvas: Sako, žãdinamasis buvo sugedęs, i sutaisė.
žadinantis - žadina arba linkę sukelti ypač emocinį atsaką
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž