Ž žodžiai puslapis 3

žaibolaidis - žaibolaidis įrenginys, saugantis nuo žaibo.
žaibosauga - šviesos mirksi, atmosferos elektros biudžeto įvykdymo patvirtinimo, taip pat atleidžiamas staigus insultas likimo
žaibuoja - visoje trukmę
žaibuoti - žaib|uoti, žaibuoja, žaibavo 1. žaibui plykstelėti: Toli kur žaibuoja, bet griausmo negirdėti. 2. prk. švysčioti: Ugnimi žaibuoti Deimantais žaibuoti Akimis žaibuoti (piktai žvilgčioti). žaibavimas.
žaidas - žaid|as žr. židinys 1 Žiūrėk: [židinys].
žaidėjas - žaidė́jas (-is), -a. -à. žaidė̃jas, -à. žaidėjỹs, -à. 1. kas žaidžia, dalyvauja žaidime: Krepšinio, futbolo, šachmatų žaidė́jai. Žaidė́jas kauleliais. Pirmasis žaidėjas turi atspėti, kiek antrasis žaidėjas turi riešutų saujoj. Žaidėjai susėda, vienas dalija žiedą. Pakely buvo namai, kur rinkdavosi žaidėjai. Žaidėjėlis. 2. kas griež...
žaidikas - žaidìkas, -ė. žáidikas. žaidėjas: 1. Pradėjus žaisti, kiekvienas žaidikų, išmetęs savo spalvą, kabina kablelį ant pirmos (nuo apačios) šakutės ir vėl meta. Didelės reikšmės turi [futbolo] žaidikų savitarpinis susižaidimas, gynimosi ir puolimo taktika. Po to tolimo griausmo oras pasidarė dar tvankesnis, o žaidikai įsikarščiavę baigė pirmąją pa...
žaidimas - (1) veikla užsiima diversijos ar atrakcionų žaidimas (2) žaidimo b įranga dažnai Drwiący arba tyčiojasi Wesołkowaty įdomus, sportas
žaidimų - (1) veikla užsiima diversijos ar atrakcionų žaidimas (2) žaidimo b įranga dažnai Drwiący arba tyčiojasi Wesołkowaty įdomus, sportas
žaidynės - žaidynės dgs. sport. kelių sporto šakų varžybos: Pasaulio studentų ž.
žaiginys - žaiginys iš karčių sukaltos dvi suremtos tvorelės šienui ar javams džiovinti: Žirnius sudėjo į žaiginius.
žaisdavome - Szermierka b archajiškas žaidimas, sporto c elgesys, žinoma, ar veiksmų žaidimo da konkretaus teisės akto ar manevro į žaidimą (1) metu bando anksto kamuolys futbolo (2) veiksmai, kuriuose žaidėjas, veiksmų , išleistos beisbolo e ieškinį, kuriame kortelės grojo po pasiūlymus kortų žaidimas f gabalas juda stalo žaidimas (šachmatai) G eilė į žaidimą
žaislas - žaisl|as 1. daiktas, su kuriuo žaidžiama: žaislų parduotuvė. Nupirkti vaikui kokį žaislelį (žaisliuką). 2. žaidimas: Katei žaislas, pelei verksmas (folkloras).
žaislininkas - žaislinink|as, žaislininkė dkt. žaislų gamintojas ar pardavinėtojas.
žaislinis - žaislin|is, žaislinė -> žaislas 1: žaisliniai arkliukai Žiūrėk: [žaislas].
žaisliukas - žaislas 3 žaislas 5
žaislus - žaisl|us, žaisli linksmas, žaismingas: Žaislios išdaigos. žaisliai prv.: Žaislus nusiteikęs. žaislumas.
žaismas - žaism|as 1. žaidimas: Vaikai žaidė kažkokį žaismą. 2. prk. darnus mainymasis, keitimasis: Vakaro šešėlių žaismas Vaizduotės žaismas Žodžių žaismas (be prasmės, be gilesnio turinio žodžiai).
žaismingai - pilnas žaisti Draisks, sporto
žaismingas - žaisming|as, žaisminga smagus, linksmas: žaisminga muzika. žaisminga nuotaika. žaismingai prv.: Vėjas žaismingai taršo rudens želmenis. žaismingumas.
žaismingumas - žaismingùmas. → žaismingas: 1. Žaismingumo ir linksmumo čia. pasiekiama pasikartojančių žodžių sąskambiais. 2. Delfinų energija ir žaismingumas ypač patiko žiūrovams – publika audringai plodavo po kiekvieno triuko.
žaismininkas - žaisminiñkas, -ė. aistringas žaidėjas.
žaisti - žai|sti, žaidžia, žaidė 1. atlikti veiksmus pasismaginimo, pramogos tikslais: Vaikai žaidžia kieme. Dar mažas, žaidžia indėnus. Mergaitė žaidė (su) lėlėmis. Kačiukas žaidžia (su) kamuolėliu. Jis mėgsta žaisti su šunimi. 2. užsiimti sporto žaidimais: Futbolą, tenisą, krepšinį žaisti Žaisti šachmatais. Žaisti (su) sviediniu. 3. prk. žaismingai r...
žaizda - žaizd|a sužeista vieta: Mirštama, gili, neužgydoma žaizda Durtinė žaizda Žaizdą išplauti, susiūti, aprišti. Žaizda kraujuoja. žaizdelė ant lūpos. prk.: Neliesk senos žaizdos (neprimink seno skausmo). Užgydyti karo žaizdas (nuostolius). Nors prie žaizdos dėk (labai švelnus, mandagus).
žaizdas - žaĩzdas. žaizda: Kur žaizdaĩ, tai plauna ramunėlėm. Ant kojų žaizdai negęsta. Anie smarkūs budeliai pagavo Christų … ir pradėjo smarkiai plakt … kūną Christaus Viešpaties, priduodinėdami … randus ant randų, žaizdus ant žaĩzdų teip, jog plūdo iž jo versmės kraujo didės.
žaizdotas - žaizdot|as, žaizdota turintis žaizdų (žaizdą): Žaizdotas veidas.
žaizdoti - žaizdo|ti, žaizdoja, žaizdojo daryti žaizdas, žeisti. žaizdojimas.
žaizdras - žaizdr|as 1. tech. krosnies kaitinamoji ertmė: Pagruzdinti kirvį žaizdre. Kalvės, aukštakrosnės žaizdras 2. žr. ugniakuras.
žaizdrininkas - žaizdrinink|as, žaizdrininkė dkt. kalvės žaizdro kūrentojas, pūtėjas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž