Ž žodžiai puslapis 2

žadinimas - žãdinimas. → žadinti: 1. Rasi nekels ant muno žãdinimo. 2. 3. Generatorius maitina daviklio žadinimo apviją. Elektrovaros jėgos didumas reguliuojamas keičiant žadinimo srovę. 4. Vienuolio kūriniuose svarbią lyrinės nuotaikos žadinimo funkciją atlieka gamtos vaizdai. Kūnas reikalauja valgio ir miego, o dvasia žadinimo. 5. → žadinti 6: Žadinimas savęsp....
žadinys - žadinys žadamas ar pažadėtas daiktas, žadas, pažadas: Jis išpildė savo žadinį. Ž. -sapne radinys (folkloras).
žadinti - žadin|ti, žadina, žadino 1. budinti, kelti: Žadinti ką iš miego. Kelsi rytelį nežadinama (d.). 2. prk. daryti veiklesnį, ryškiau juntamą: Žadinti apetitą. Žadinti žmonių iniciatyvą. Žadinti vaizduotę. Širdyje ilgesį, gailestį ž. 3. tarm. raminti, linksminti: Verkiantį vaiką reikia žadinti Akį žadino pražydusios gėlės. žadinimas: žadinimo grandi...
žadintuvas - žadintuvas žadinamasis laikrodis.
žadulys - žadulys žr. žadinys.
žadus - žad|us, žadi greitai pažadantis: Jis visada žadus žadumas.
žagaras - žagar|as sausas žabas, virbas, žabaras: Sudžiūvo kaip žagaras Kūrenti egliniais žagarais.
žagarauti - žagar|auti, žagarauja, žagaravo rinkti žagarus. žagaravimas žagar|uoti, žagaruoja, žagaravo 1. žagarais tverti: Tvorą žagarauti 2. šakoti, keroti: Medis žagaruoja į visas puses. žagaravimas.
žagarėliai - žagarė̃liai. staklės standiems audiniams, kamanoms austi lininiais siūlais: Su žagarė̃liais audėm ir kaklaraiščius, juostas.
žagarynas - žagarynas 1. žagarų krūva. 2. virbynas.
žagarynė - žagarynė vieta, kur daug žagarų.
žagas - žag|as 1. kūgis, stirta: Rugius sukrovėme į žagą, netilpo kluone. Vyras kaip žagas (didelis). 2. malkų krūva: Malkų žagas nugriuvo.
žagčioti - žagčio|ti, žagčioja, žagčiojo tarpais žagsėti. žagčiojimas.
žaginimas - žãginimas. 1. → žaginti 2. 2. → žaginti 3. išžãginimas. → išžaginti 2.
žaginys - žagin|ys 1. rąstas neapkapotomis šakomis; šakotas stulpas, primenantis kopėčias: Stovi kaip žaginys išsiskėtęs. Pasistatė žaginį ir įlipo į medį. 2. žardo stulpas, ant kurio dedamos kartys. 3. šakotas stulpas puodynėms mauti. 4. tvoros statinis: žaginių tvora. 5. žr. žaiginys. 6. žr. žardas. 7. žr. kailiamautis [žardas] [kailiamautis].
žaginti - žagin|ti, žagina, žagino prievartauti. žaginimas žagintojas.
žagintojas - žãgintojas. kas žagina, prievartautojas. išžãgintojas. kas išžagina, išprievartauja: [Visuomenė] grimzta į agresyvų susipriešinimą ir nebegali apsiginti nuo vagių, išžagintojų, žudikų, „neliečiamųjų“ kastos.
žaglys - žaglỹs, -ė̃. kas žagia, vagis.
žagrė - žagr|ė 1. arklas: žagre arė žemę. 2. arklo geležinė dalis. 3. arklo ragočius: Beardamas žagrę nulaužiau. žagres pastatyti (ant rankų atsistoti).
žagrenis - žagrenis bot. gražiai šakotas dekoratyvinis krūmas arba medis su raudonais vaisiais (Rhus).
žagsėjimas - žagsė́jimas. → žagsėti 1: Žagsėt ėmiau iž nervų, kokis žagsė́jimas. Ėgi žagsė́jimas – ir šnekėt nebegali. Ažeina žagsė́jimas teip sau, negi žinai nuo ko. Jau net krūtinę sopa nuo šito žagsė́jimo. Pradėjus žagsėt, reikia sunert rankos an galvos ir apibėgt tris kartus apie gryčią – žagsėjimas praeis. ikì žagsė́jimo1. sočiai: Jie...
žagsėti - žagsė|ti, žagsi, žagsėjo išduoti gerkle nevalingą, atryjamą garsą: Jei žagsi, - kas nors mini (folkloras). žagsėjimas.
žagsulys - žagsulys žagsėjimas.
žagtelėti - žagtelė|ti, žagtelėja, žagtelėjo kiek sužagsėti. žagtelėjimas.
žagti - žag|ti, žagia, žagė 1. šnek. teršti valgį ar vandenį, ragaujant ne iš savo indo: Katė pieną žagia. 2. šnek. vogti. žagimas.
žagulys - žagulys žagsėjimas: Ž. ima, užpuolė.
žaibaruoti - žaibar|uoti, žaibaruoja, žaibaravo spinduliuoti, žioruoti: Dangus žaibaruoja. žaibaravimas.
žaibas - žaib|as atmosferos elektros kibirkštis išlydis: Kamuolinis žaibas Žaibas tvykstelėjo, sužaibavo, uždegė klojimą. žaibo ištiktas, nutrenktas. žaibo greitumu (labai smarkiai, greitai). Mergaitė buvo kaip žaibas (labai staigi, smarki). žaibo karas (staigus, trumpas). žaibo telegrama (labai skubi). žaibo turnyras (labai greitas).
žaibiškai - šviesos mirksi, atmosferos elektros biudžeto įvykdymo patvirtinimo, taip pat atleidžiamas staigus insultas likimo
žaibiškas - žaibišk|as, žaibiška -> žaibas: Ligonis junta žaibiškus dūrius. Žaibiškas karas (staigus ir trumpas). žaibiškai prv.: žaibiškai išlėkti (labai greitai).
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž