Ū žodžiai puslapis 4

ūksmingas - ūksming|as, ūksminga turintis daug ūksmės, pavėsingas: ūksminga alėja. ūksmingumas.
ūksmingumas - ūksmingùmas. → ūksmingas.
ūksminis - ūksmin|is, ūksminė -> ūksmė: ūksminiai augalai (mėgstantys pavėsį).
ūkstytis - ūkstytis, ūkstosi, ūkstėsi niaukstytis: Ūkstosi ūkstosi, turbūt susiūkstys lietaus. ūkstymasis.
ūktelėti - ūktelė|ti, ūktelėja, ūktelėjo, suūkti, sušukti: Apuokas ūktelėjo. Garvežys ūktelėjo. Ūktelėjimas: Vėl pasigirdo gūdus ūktelėjimas.
ūkti - ūkti, ūkia, ūkė 1. gausti, aidėti: Klojimas ūkia (nuo vėjo). Gaudžia medžiai, ūkia gūdus balsas. Garlaivis ūkia. 2. šaukti (apie pelėdą, kiškį). ūkimas.
ūktis - ūktis, ūkiasi, ūkėsi niauktis: Į vakarą ėmė ū. ūkimasis.
ūkvaizdis - ūkvaiz|dis 1. senoviškai ūkio prižiūrėtojas, vedėjas. 2. etnogr. jaunikio ūkio apžiūrėtojas po piršlybų. 3. dgs. etnogr. jaunikio ūkio apžiūrėjimas prieš vestuves, pražvalgos: Važiuoti į ūkvaizius.
ūkvedė - dirba didelių namų ar turto, valdyti vidaus problemas kaip tarnautojų, nuomos rinkimas ir apskaita priežiūrą parduotuvė Steward fiskalinis agentas, laivo, lėktuvo, autobuso arba traukinio, kuris valdo padengimo darbuotojas maisto ir dalyvauja keleivių b paskirtas prižiūrėti maisto ir gėrimų teikimą ir platinimą institucijoje, kurie aktyviai nukreipia reikalų va...
ūkvedyba - ūkvedyba ūkio tvarkymas.
ūkvedys - ūkved|ys, ūkvedė dkt. kas vadovauja ūkio darbams; ūkio reikalų vedėjas.
ularai - ulãrai, vištiniai paukščiai Tetraogallus; gyvena Kaukazo, P. Sibiro, V., Vid. ir Centr. Azijos kalnų alpinėse ir subalpinėse pievose; medžiojami.
ulbauti - ulb|auti, ulbauja, ulbavo įst. ulbėti 1: Volungė, balandis ulbauja. ulbavimas Žiūrėk: [ulbėti].
ulbėti - ulbė|ti, ulba, ulbėjo 1. čiulbėti (apie paukščius): Ulba volungės. Išgirdau girdėjau sakalėlį ulbant. Nors karveliu ulbėk jo nepalenksi. Tetervinų ulbamas laikas. 2. prk. meiliai kalbėti: ulbėjo ulbėjo man visą dieną. ulbėjimas.
ulbuoti - ulb|uoti, ulbuoja, ulbavo ulbėti, čiulbėti: Kad aš jojau per beržyną, balandis ulbavo (d.). Ten negirdėsi volungės ulbuojant. ulbavimas: Paukščių ulbavimas.
uldėti - uldė|ti, ulda, uldėjo žr. ulbėti.
ulė - ulė gulstinis dūmtraukis.
ulemai - ulèmai [arab. ulamā — mokslininkai, praktikantai]: 1. musulmonų mokslininkai teologai ir teisininkai; 2. musulmonų dvasininkai, atlikę hadžą; gerbiami, mokyti žmonės.
Ulisas - Odisėjas
ulonai - ulõnai [lenk. ułan (vns.) < turkų k. oğlan — vaikinas, šaunuolis], lengvieji kavaleristai; atsirado XIII—XIV a. mongolų-totorių kariuomenėje; buvo ginkluoti kardais ir ietimis, nuo XIX a. vid. — karabinais.
ulonas - ulonas istor. lengvosios kavalerijos karys.
ultima_ratio - ultima ratio [sk. ultima racijo; lot.], paskutinis argumentas, paskutinė priemonė.
ultimatyvus - ultimatyv|us, ultimatyvi griežtas, grasomas: Ultimatyvus reikalavimas. ultimatyviai prv.: ultimatyviai reikalauti. ultimatyvumas.
ultimatumas - ultimatum|as 1. tarptautiniuose santykiuose - griežtas reikalavimas, už kurio neįvykdymą grasoma prievartos priemonėmis: Paskelbti ultimatumą. Nusileisti ultimatumui. Atmesti ultimatumą. 2. prk. reikalavimas su grasinimu.
ultimo - ùltimo [it. paskutinis], paskutinė tam tikro laikotarpio (mėnesio, ketvirčio, metų) diena, nustatoma kaip terminas biržos sandėriui užbaigti.
ultra - ultra- tarptautinių žodžių priešdėlis, kurio vediniai žymi buvimą už pamatiniu žodžiu pasakomo dalyko ribų, pvz.: ultravioletiniai spinduliai (nematomi spinduliai, esantys spektre už violetinių spindulių):ultratrumposios bangos (radijo bangos, trumpesnės kaip 10 m.).
ultraaukštas - už erdvėje, iš kitos pusės trans-
ultracentrifuga - ultracentrifugà [↗ ultra... + ↗ centrifuga], laboratorinė centrifuga, kuria sukeliama išcentrinė jėga, tūkstančius kartų viršijanti gravitacijos jėgą; vart. mažoms dalelėms išskirti iš tirpalo.
ultracentrifuguoti - ultracentrifugúoti, ultracentrifuga išskirti iš tirpalo makromolekules, virusus, koloidines daleles.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž