Ū žodžiai puslapis 3

ūkanotas - ūkanot|as, ūkanota, ūkanot|as, ūkanota 1. kuris su ūkana: Ū. dangus. ūkanota diena. 2. prk. neaiškus, tamsus: Ū. regėjimas. ūkanotai prv. ūkanotumas.
ūkanotis - rūko b neryški, kurie susideda arba yra pažymėtas pagal rūkas neapibrėžtą
ūkanotumas - ūkanotùmas. → ūkanotas 1: Vakar buvo didelis ūkanotumas, smulkus lietus.
ūkas - ūkas 1. ūkana: Iš ryto buvo didelis ū. Ūkai krinta. 2. astr. dujų ir dulkių telkinys visatos erdvėje: Kosminis ū. Dujų ū. Tamsusis, pluoštinis ū. 2 ūkas 1. ūkimas, ūžimas, ūžesys: Per miškus eina tik ū. 2. žr. baublys. 3. etnogr. bosinė dūdmaišio birbynė Žiūrėk: [baublys].
ūkauti - ūk|auti, ūkauja, ūkavo įst. 1. ūksėti, šūkauti: Jei pasiklysi, tai ūkauk, aš atsiliepsiu. ūkauja traukinys. prk.: Vėjas ūkauja už lango. 2. protarpiais rėkti (apie pelėdą, kiškį). ūkavimas ūkavimas -> 1, 2 ūkuoti. Žiūrėk: [1, 2 ūkuoti].
ūkavimas - šaukti ar juoktis paprastai derisively natūralią gerklės triukšmą pelėda ar panašią verkti garsiai rėkiantis mechaninį garsą, kad užpuolimo arba išstumti kaukimas
ūkelis - ūkẽlis. 1. atauga užpakalinėje minkštojo gomurio dalyje, liežuvėlis (uvula): Al išsižiok, ar aš nepamatysu tavo ūkẽlį? Ūkẽlis y [ra] toks nutįsęs biškį, į burną. 2. akuotas: Pas mus miežiai su ūkeliais ir berneliai su ūseliais.
ukininka - asmuo, kuris moka fiksuotą sumą nors privilegija ar pajamų šaltinis asmuo, kuris apdirba žemę ar augalus arba kelia gyvūnus (kaip gyvulių ar žuvies) Gamajda, dribšas
ūkininkas - ūkinink|as, ūkininkė dkt. 1. didesnio ar vidutinio žemės ploto (ūkio) savininkas. 2. prk. kas tvarko ūkį, įmonę, ūkio reikalus.
ūkininkauti - ūkinink|auti, ūkininkauja, ūkininkavo 1. būti ūkininku. 2. būti ūkiškam, ekonomiškam. ūkininkautojas, ūkininkautoja dkt. ūkininkavimas.
ūkininkavimas - žemės ūkio praktika arba akvakultūros
ūkinis - ūkin|is, ūkinė 1. skirtas ūkio reikalams: ūkiniai pastatai. 2. ekonominis: ūkinė gerovė, veikla. ūkiniai metai. ūkinė sutartis.
ūkio - mokslas, menas, arba praktika auginti dirvožemio, augalų, ir gyvulininkystė ir įvairaus lygio gautų produktų paruošimo ir pardavimo
ūkis - ūkis 1. žemdirbystės vienetas, dirbamos žemės plotas su jo priklausiniais: Jis buvo nusipirkęs ūkį. Ękio trobesiai. Individualus, valstybinis ū. Kolektyvinis ū. (kolūkis). Veislininkystės, pienininkystės ū. 2. gavybos, paruošų, apdirbamoji ir pan. įmonė: Miškų, miško pramonės, žuvininkystės ū. 3. visuomeninės gamybos būdas: Natūralinis, baudžiav...
ūkiskaita - ūkiskait|a ekon. planinėje ekonomikoje vertimasis, kai siekiama atgauti išlaidas ir gauti pelno: Įvesti ūkiskaitą. Dirbti ūkiskaita.
ūkiskaitinis - ūkiskaitin|is, ūkiskaitinė -> ūkiskaita: ūkiskaitinė įmonė.
ukiskas - ūkišk|as, ūkiška 1. -> ūkis: Ę. tvarkymasis. 2. ekonomiškas. ūkiškai prv.: ūkiškai gyventi. ūkiškumas: Jiems trūksta ūkiškumo.
ūkiškas - ūkišk|as, ūkiška 1. -> ūkis: Ę. tvarkymasis. 2. ekonomiškas. ūkiškai prv.: ūkiškai gyventi. ūkiškumas: Jiems trūksta ūkiškumo.
ūkiškumas - ūkiškùmas. 1. → ūkiškas 5. 2. → ūkiškas 7: Apskaita – ūkiškumo pagrindas. Jiems trūksta ūkiškùmo. Vyrai gyrė Napalio tvarką ir ūkiškumą.
Ukraina - šalis E Europa N Juodosios jūros pakrantėje sudedamoji respublika Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos 1923-1991 * Kijevas plotas 233.089 kvadratinių mylių (603.701 kvadratinių kilometrų), pop 48.457.102
ukrainiečių - slavų kalba gimtoji arba gyventojas Ukrainos Ukrainos žmonių
ukrainietis - slavų kalba gimtoji arba gyventojas Ukrainos Ukrainos žmonių
ukrainietiškas - 1 laiškas anglų abėcėlės ba grafinio šį laišką, apie kalbos kolega rašybos šeštoji C-dur masto tonas vaizdo grotuvai atkūrimo raidę, vienas paskirtas ypač dėl to, kad arba klasė AA Grade 1. įvertinimas studento darbas kaip Superior kokybės b rūšiuojami arba vertinta yra A kažką formos kaip kad laiške didžioji su 4 ABO kraujo grupių būdingos yra antige...
Ukrainos - slavų kalba gimtoji arba gyventojas Ukrainos Ukrainos žmonių
ukrainų - slavų kalba gimtoji arba gyventojas Ukrainos Ukrainos žmonių
ūksėti - ūksė|ti, ūksi, ūksėjo 1. šūkauti: Pasiklydęs ūksi miške. 2. protarpiais ūkti (apie pelėdą). ūksėjimas.
ūksmė - ūksm|ė paunksnė, pavėsis: Ilsėtis ūksmėje. Medžiai teikia malonią ūksmę.
ūksmėtas - ūksmėt|as, ūksmėta ūksmingas: Ū. beržynas. ūksmėtumas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž