Š žodžiai puslapis 9

šaškės - šãškės. žaidimas dviejų spalvų ritinėliais, išdėstytais languotoje lentelėje: Žaisti, lošti šãškėmis. Šimtalangės šãškės. Šãškių lenta.
šašligė - šašligė bot. augalų liga, kai gumbų arba vaisių paviršiuje atsiranda šašų.
šašlykas - šašlykas avienos gabaliukų, suvertų ant iešmo, kepsnys.
šašti - šašti, šąšta, šašo šašais aptekti: Veidas šąšta. šašimas.
šašuotas - šašuot|as, šašuota šašais aptekęs: šašuota galva. šašuotumas.
šatenas - šaten|as, šatenė dkt. žmogus kaštoniniais plaukais.
šatra - šatr|a 1. kartis: Beveržiant vežimą, šatra nulūžo. šatrų tvora. 2. kartelė šiaudams prispausti, dengiant stogą.
Šatrandžas - šatrándžas [< arab. < skr.], šachmatų prototipas.
šatras - šatr|as virbas, žabas: šatrus kapoti.
šatrynas - šatryn|as krūmai, virbynas: Tik išlindau iš to šatryno.
šatrinė - šatrin|ė didelė rykštė, vytis: Gyvulius su šatrine išginė. Paimsiu aš tau šatrinę!.
šaudyba - šaudyba šaudymo teorija.
šaudykla - šaudykla įrengta šaudymo vieta.
šaudyklė - šaudykl|ė 1. įtaisas šeivai įdėti audžiant: Šilko nytelės, nendrių skietelis, šaudyklėlė sidabrinė. 2. šaunamasis ginklas.
šaudymas - šáudymas. šáudymos. → šaudyti: 1. Šaudomieji daiktai, šaudymop priderą. Šáudymas iš lanko. Šáudymo aikštė. Šáudymo pratybos, sportas. Mano šautuvas nuo šaudymo įkaitęs tartum žaizdre. Nei jo, nei jo kareivių jokie šaudymai ir kulkos neims. Arkliai šaudymo išsigando. Buvo didelis šáudymas, ka iš armatų čia devė! Šáudymas – net langai ...
šaudyti - šaud|yti, šaudo, šaudė 1. džn. šauti 1: Šaudyti į taikinį. Iš patrankų šaudyti sngr.: Girdėti vakaruose šaudantis. 2. išduoti pyškantį garsą: Botagu šaudyti Kamščiai šaudo. Nuo saulės lubinai šaudo. 3. kauti šoviniais: Antis, žvėris šaudyti 4. smarkiai lakstyti, skraidyti: Kregždės šaudo pažemiais. Rykliai šaudė (nardė) aplink mūsų valtį. ...
šaudytojas - šáudytojas (-is), -a. 1. kas šaudo, šaulys: Mūsų šaudytojų rinktinė išvyksta į turnyrą. Šáudytojas iš lanko. 2. kas šaudydamas žudo: Žmonių šaudytojas. apšáudytojas (-is), -a. kas apšaudo, bombarduoja. .
šaudmenys - šáudmenys. šaudmens. įvairūs šoviniai: Šaudmenų̃ fabrikas. Kiekvienas partijos būrelis rinko šaudmenis ir šautuvus. Kareiviai krovė į ešelonus ginklus, šaudmenis, amuniciją.
šaukalius - šaukal|ius, šaukalė dkt. kas šaukia, rėksnys.
šaukiamas - pakviesti prieš teismą sukelti surinkti
šaukiamasis - asmuo, priimtas į karinę tarnybą pagal selektyvaus paslauga, asmuo, kuris yra pasirinktas iš grupės, fitneso ir pageidavimus
šaukiamieji - šaukiamíeji. pinigai, kuriais būtų galima atsilyginti kam pašauktam, pakviestam: Biednas serga išsiserga, miršta numiršta – daktaro neprisišauksi, kad šaukiamų̃jų nėra.
šaukimas - šaukim|as 1. -> šaukti (veiksmas). 2. privalomas vykdyti kviečiamasis raštas: Gavo šaukimą į teismą šauk|ti, šaukimia, šaukimė 1. rėkti, klykti: Vaikas šaukimia visa gerkle. Kaip lauke šaukimia, taip girioje atsiliepia (folkloras). 2. garsiai kalbėti, dainuoti: Nešauk taip garsiai. 3. kviesti, prašyti; liepti, reikalauti atvykti: Šauk vaikus namo. Šaukimas...
šaukinys - šaukinys šaukiamasis, atpažįstamasis ryšio signalas: Radijo š.
šauklė - pareigūnas ginklais pareigas, įskaitant skelbimų priėmimui ir Organizavimas kovotojų b pareigūnas ambasadoriaus, veikiantis kaip oficialus messenger tarp lyderių, ypač karo C (1) pareigūnas ginklais (2) pareigūnas statuso turnyre virš Palydovas ginklų rango ir mažiau oficialus šauklys ar pasiuntinys vienas, kad ankstesnė arba pranašauja b,, kuri perteikia naujie...
šauklys - šaukl|ys, šauklė dkt. 1. v. istor. asmuo, kuris skelbdavo, pranešdavo žinias: Karo šauklys 2. prk. skelbėjas: Tiesos šauklys Pavasario šauklys.
šaukoti - šauko|ti, šaukoja, šaukojo šūkauti, rėkauti: Vaikai, nešaukokit! šaukojimas.
šauksmai - ištarti staiga šaukti į komandą dėmesį tarsi šaukė
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž