Š žodžiai puslapis 8

šarminis - šarmin|is, šarminė -> šarmas: šarminė reakcija. Šarminis akumuliatorius. šarminiai metalai.
šarmotas - šarmot|as, šarmota šarma apsitraukęs: Šarmotas arklys. šarmoti medžiai.
šarmoti - šarmo|ti, šarmoja, šarmojo šarma trauktis: Arklys šarmoja. Krūmai šarmoja. šarmojimas.
šarnyras - šarnyras žr. lankstas 2 Žiūrėk: [lankstas].
šarnyrinis - šarnỹrinis, -ė. 1. sukonstruotas su šarnyrais, lankstinis: Pagal konstrukciją [irklai] yra vienmenčiai ir dvimenčiai, šarnyriniai ir bešarnyriai. Šarnỹrinis mechanizmas. Šarnyrinė pavara. Šarnyriniai vyriai neišardomi. 2. šarnyrui priklausantis: Šarnyrinė sija. Šarnyrinis varžtas. Šarnyriniai raktai.
šarolė - šarole, mėsinių galvijų veislė, išvesta Prancūzijoje, Šaralė (Charolais) provincijoje.
Šarovarai - šarovãrai [rus. šarovary < veng. salavári < persų k. šalvãr — kelnės], plačkelnės — ilgos plačios kelnės, rauktos ties kulkšnimi; nešiotos daugiausia Rytų kraštuose, Ukrainoje.
šaršas - šaršas 1. vandens ribėjimas, tekant per akmenis ar papūtus vėjui. 2. geogr. bangos nustojus pūsti vėjui.
šartrezas - kintamasis puiki geltona žalia spalva vidutiniškai
šarvai - šarv|ai dgs. 1. kar. istor. metaliniai kario drabužiai: Strėlės atšoko nuo šarvų. Pramušti šarvus. prk.: Kas slypi už tų elegantiškumo šarvų? 2. kar. karo laivų, tankų ir kt. metalinė apsauga.
šarvamušys - šarvamušỹs. prieštankiniu šautuvu ginkluotas karys: Atėjo šarvamušių̃ būrys.
šarvaplokštė - šarvãplokštė. šarvų plokštė. .
šarvas - šarvas 1. kietas kai kurių gyvūnų lukštas: Kaulinis š. 2. tech. metalinis laido ar radijo lempos apvalkalas. 3. dzūkiškai žr. kraitis.
šarvinis - šarvin|is, šarvinė -> šarvai 1: Šarvinis plienas Žiūrėk: [šarvai].
šarvoti - šarvo|ti, šarvoja, šarvojo numirėlį rengti laidotuvėms. šarvojimas.
šarvuočiai - šarvuõčiai. nepilnadančių būrio žinduolių šeima (Dasypodidae): Visoje Pietų Amerikoje yra paplitusi kita nepilnadančių grupė vadinama šarvuočiais.
šarvuotas - šarvuot|as, šarvuota šarvais apsaugotas: Šarvuotas traukinys, laivas, automobilis.
šarvuotė - šarvuõtė. 1. aprūpinimas šarvais. 2. apsauginė apranga: Kareivių apsaugai branduolinio karo sąlygomis yra sukurta speciali šarvuotė.
šarvuoti - šarv|uoti, šarvuoja, šarvavo šarvais rengti, apsaugoti: Laivą šarvuoti Krūtinę šarvuoti šarvavimas.
šarvuotis - šarvuotis 1. kar. šarvuotas laivas, traukinys, automobilis ir kt. 2. zool. žinduolis, kurio kūnas apaugęs raginėmis plokštelėmis: Didysis š. (Priodontes giganteus).
šarvuotlaivis - šarvuotlaivis kar. šarvuotas laivas.
šarvuotos - įrengti arba apsaugoti su įrengtais savaeigės šarvuotos kovos mašinos su šarvais b
šaržas - šaržas pajuokiamas portretas.
šaržuoti - šarž|uoti, šaržuoja, šaržavo vaizduoti pajuokiamai. šaržavimas.
šasi - šasì. automobilio važiuoklė su transmisija. .
šašai - šašaĩ. 1. niežai (liga). 2. išbėrimas. 3. šašligė 1: Šašai – išplitusi bulvių liga. Bulbos su šašẽliais ir su šašẽliais – nei vienos sveikos. Švarios bulbės – nė šašų̃, nė sopulių nėr. Dūlios su šašais, negardžios. Kaip mėlynes šašaĩs išnešė, tai teip bus ir su brukniom. 4. neužaugę, neprisirpę, pakirmiję vaisiai: Da nėr...
šašas - šaš|as 1. plutelė, susidariusi žaizdos ar opos paviršiuje: Šašas ant žaizdos užsidėjo. Aptekęs šašais. 2. spuogas, gumbas: Visos bulvės su šašeliais - nė vienos sveikos. 3. b. menkinamai menkas, įkyrus žmogus, pienburnis: Tai šašas - vis kabinėjasi.
šašbauda - šašbauda senoviška kepurė be snapelio.
šaškė - šašk|ė šaškių žaidimo ritinėlis. šaškės dgs. žaidimas dviejų spalvų ritinėliais, išdėstytais languotoje lentelėje: Žaisti, lošti šaškėmis. Šimtalangės, paprastosios šaškės.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž