Š žodžiai puslapis 7

Šansonetė - šansonètė [pranc. chansonnette — dainelė], pramoginio pobūdžio daina; nedidelės apimties, dažnai lengvo turinio; 2. dainininkė, atliekanti pramogines dainas.
šansonjė - šansonje [pranc. chansonnier < chanson — daina], pramoginių dainų atlikėjas arba atlikėja (dažnai ir autorius).
šantažas - šantažas reikalavimas grasinant kompromituoti.
šantažistas - šantažist|as, šantažistė dkt. kas šantažuoja.
šantažuoti - šantaž|uoti, šantažuoja, šantažavo griebtis šantažo. šantažavimas šantažuotojas, šantažuotoja dkt.
šantažuotojas - , duoklė senovėje Škotijos sienos išieškomos grobstymo vadai mainais už atleidimo nuo grobio turto prievartavimas ar prievartos grėsmė, ypač visuomenės poveikio ar baudžiamojo persekiojimo b apmokėti, kuris Sąlygoti
šantra - šántra (шaндpa). lūpažiedžių šeimos notrinių pošeimio augalų gentis (Marrubium): Paprastoji šantra (M. vulgare).
šapalas - šapalas zool. karpinių šeimos gėlųjų vandenų ilga, apvali žuvis (Leuciscus cephalus).
šapas - šap|as (2, 4) šiaudgalys, šiukšlė: Įkrito šapas į akį. Iš šapo priskaldo vežimą (folkloras, perdeda, išpučia). Viską suėdė - nė šapelio neliko. Velka kaip skruzdėlė šapą. Prikibo kaip šapas prie uodegos.
šapelis - raudonmedžio 1b (2) medis (ypač Entandrophragma cylindricum), kuri gamina Sapele raudonmedžio
šapenti - šap|enti, šapena, šapeno 1. smulkiai kramtyti, ėsti: Avelės žolę šapena. 2. prk. tylomis šnekėti, kuždėti: Ką čia šapeni į ausį? šapenimas.
šapirografas - šapirografas rankraščių ir atspaudų dauginimo prietaisas.
šapirografuoti - šapirograf|uoti, šapirografuoja, šapirografavo dauginti šapirografu. šapirografavimas.
Šapito - šapitò [pranc. chapiteau — antvožas]: 1. didelė kilnojama palapinė su įrengimais cirko vaidinimams; 2. kilnojamasis cirkas, atliekantis programą tokioje palapinėje.
šarabanas - šarabãnas (szaraban Pilnas šarabãnas dvarokų nudundėjo.
šarada - šarada rimuota mįslė, reikalaujanti minti žodį ar kelis panašius žodžius.
šariatas - Islamo teisė grindžiama Korano
Šariažas - šariãžas [pranc. charriage], geol. didelis lėkštas Žemės plutos sluoksnių antstūmis (Žemės plutos blokai užstumiami nuolaidžių paviršiumi vienas ant kito); tektoninė danga.
šarka - šark|a 1. zool. varnų šeimos paukštis su ilga uodega ir baltomis plunksnomis sparnuose (Pica pica): Krykščia kaip šarkos ant vanago (folkloras). Šarka nuo mieto, kita į jos vietą (folkloras). 2. šnek. klaida, padaryta metant (siūlus) arba audžiant. Jūrinė šarka (šarką primenantis vandens paukštis su ilgu raudonu snapu; Haematopus ostralegus). Į šarkų baž...
šarkakojis - šarkakojis 1. tarm. žr. pentinius. 2. tarm. žr. pataisas [pataisas].
Šarlachas - šarlãchas [vok. Scharlach], ryškiai raudoni dažai.
šarlatanas - šarlatan|as, šarlatanė dkt. nemokša, apsimetantis mokovu; sukčius, apgavikas.
šarlatanauti - šarlatanáuti, -áuja, -ãvo. elgtis kaip šarlatanui: Tuokart tesuprastų, kad šarlatanauti yra negeras, bjaurus darbas!
šarlataniškas - šarlatãniškas, -a. būdingas šarlatanui, nemokšiškas. šarlatãniškai.
šarlataniškumas - šarlataniškùmas. → šarlataniškas.
šarma - šarm|a garų kristalai ant žemės, medžių ir kt.: Medžiai šarma aptraukti. Vėjas papūs, ir po šarmų (išnešios jas).
šarmas - šarmas 1. chem. gailus junginys, lakmuso popierių nudažantis mėlynai. 2. gailus pelenų skiedinys, vartojamas skalbti, tręšti: Gailus, glitus, aštrus š. Š. veidą ėda.
šarmingas - šarming|as, šarminga turintis daug šarmo: šarmingi nuodai. Šarmingas skystis. šarmingumas.
šarmingumas - šarmingùmas. → šarmingas: Sodo augalų aprūpinimas maisto medžiagomis susijęs su dirvos reakcija – jos rūgštingumu ar šarmingumu. Kraujo šarmingumas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž