Š žodžiai puslapis 6

šaltiniuotas - šaltiniuot|as, šaltiniuota kuris su vandeniu, einančiu iš žemės; turintis daug šaltinių: šaltiniuotos pievos.
šaltis - šal|tis 1. šaltas oras; žema temperatūra: Užėjo didelis, stiprus šaltis Šaltis veja į vidų. Na, ir šaltelis (labai didelis šaltis)!Vakar buvo dešimt laipsnių šalčio. Tokiame šaltyje sunku dirbti. 2. drebulys: Š. krečia, purto. 3. prk. abejingumo jausmas: Tarp jų buvo juntamas šaltis.
šaltkalvė - šáltkalvė. šaltkalvio dirbtuvė. .
šaltkalviauti - šaltkalv|iauti, šaltkalviauja, šaltkalviavo verstis šaltkalvio amatu, būti šaltkalviu. šaltkalviavimas.
šaltkalvis - šaltkalvis kas nekaitindamas gamina ar taiso metalinius daiktus.
šaltkalvystė - šaltkalvystė šaltkalvio amatas.
šaltmėtė - šaltmėtė pipirmėtė.
šaltmirys - šaltmir|ys, šaltmirė dkt. šnek. kas labai jautrus šalčiui.
šaltnešis - šaldymo agentas arba agentūra aa vaistus sumažinti kūno šilumos BA medžiagą, naudojami šaldymo
šaltoji - šalt|oji, šaltosios, šaltąją dkt. šnek. kalėjimas, areštinė, belangė: Įmesti, pasodinti į šaltąją.
šaltokas - šaltok|as, šaltoka gana šaltas, apyšaltis: Šaltokas oras. šaltokai prv.
šaltumas - šaltùmas. → šaltas: 1. Prismala vasarai [miltų], an dugno indeda švarų akmenį, kad nesudegt, nesupelėt, šaltùmo turėt. Tokio šaltùmo oro, gal iš peklos! Kurgi tokio šaltùmo [oru] bus perkūnija?! Vakar gi vakaro šaltumė̃lis, o jis nusidraskė vìsa. O šio rudens nakčių šaltumėlis! Kaip tik vėjis rytys, gryčia baisi šaltùmo. Visi suvažiavom, ...
šalutinis - šalutin|is, šalutinė 1. šalia esantis, šalinis, gretutinis: Šalutinis kelias. šalutinės durys. šalutinės šaknys. 2. ne toks svarbus; epizodinis; nepagrindinis: šalutiniai vaidmenys. Šalutinis sakinys (gram. priklausantis nuo kito sakinio).
šalventi - šalv|enti, šalvena, šalveno šiek tiek šalti: Rytais dar šalvena. šalvenimas.
šalvis - šalv|is, šalvies m. 1. zool. lašišinių šeimos rainuota, dėmėta gėlavandenė žuvis (Salvelinus): Upokšnių šalvis (S. fontinalis). 2. žr. upėtakis. 3. žr. 2 sykas. 4. žr. kiršlys. 5. žr. salatis Žiūrėk {upėtakis} [2 sykas] [kiršlys] [salatis].
šamanas - samanas ntk. = plaušamolis.
šamanizmas - religija praktikuojama, kad yra būdingas tikėjimas į nematomo pasaulio dievų, demonų, protėvių alkoholinių gėrimų reaguoja tik šamanų čiabuviai Tolimųjų Šiaurės Europoje ir Sibire, taip pat bet kokios panašios religija
šamas - šamas (4, 2) zool. gilių gėlųjų vandenų stambi, gleivėta, plėšri žuvis be žvynų, didele suplota galva su pora ilgų ir dviem porom trumpų ūsų (Silurus glanis).
šamotas - šamotas dideliame karštyje išdegtas ugniai atsparus molis.
Šamozitas - šamozitas [pranc. chamo(i)site (pagal Šamozono (pranc. Chamoson) vietovės Šveicarijoje pavadinimą) ], mineralas, geležingasis chloritas; nuosėdinė geležies rūda.
šampanai - šampãnai, mėsinių kailinių triušių veislė, išvesta Indijoje, pagerinta Prancūzijoje, Šampanės (Champagne) provincijoje.
šampanas - Šampanas (prancūziškai vin de Champagne) – prancūziškas putojantis vynas. Šampanu vadinamas tik putojantis vynas, pagamintas Prancūzijos Šampanės provincijoje (tai įtvirtinta Europos Sąjungos saugomų kilmės nuorodų taisyklėse). Kituose regionuose bei šalyse pagamintas panašaus tipo vynas turi būti vadinamas ne šampanu, bet putojančiu vynu. Vis dėlto tokio...
šampinionas - šampinionas žr. pievagrybis.
šampinjonas - išsiplėtusioje kompleksas antžeminės mėsingos vaisinės organas grybelis (Papėdgrybiai), kurią sudaro paprastai stiebo, turinčius pileus, ypač vienas, kad yra valgomieji b grybelis išsišokėlis kažkas panašus grybų gerai ir platinti iš šono iš centrinio šaltinio b tapti išsiplėtusios arba pratęstas augti rinkti grybus želti staiga arba greitai dauginasi pa...
šampūnas - šampūnas skystas muilas galvai trinkti.
šankeris - šánkeris. venerinė opa: Kietoji opa (kietasis šankeris).
šankus - šank|us, šanki 1. gerai, aukštai šokantis: Šankus arklys. šanki karvė. 2. prk. greitas, vikrus: šanki moteris. šankiai prv. šankybė šankumas.
šansai - archajiškos nelygybė b pasenęs laipsnį nepanašumas suma, kuria vienas dalykas, viršija arba nesiekia kito
šansas - šans|as tikimybė, galimybė: Neturiu jokių šansų patekti į finalą.
Šansona - šansonà [pranc. chanson — daina], pranc. daina; liaudies arba autorinė; įv. laikais skirtingo turinio ir formos.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž