Š žodžiai puslapis 5

šalmas - šalmas 1. apsauginis galvos apdangalas iš kietos medžiagos. 2. tam tikra lakūnų, tankistų kepurė. 3. bot. gaubto pavidalo vainiklapis.
šalmuotas - šalmuot|as, šalmuota kuris su šalmu.
šalmutis - šalmutis bot. lūpažiedžių šeimos miškų ir krūmų augalas (Galeobdolon).
šalna - šalna nedidelis pavasario ar rudens pašalimas tik naktį: Š. bulves, agurkus nukando. Š. žiedus nušaldė. Pavasario š.
šalnakandis - poveikio ir sužaloti šalčio ar nušalimo
šalnoti - šalno|ti, šalnoja, šalnojo šalventi: Rytais pradeda šalnoti šalnojimas.
šalpa - šalp|a šelpimas; pašalpa: Tikisi šalpos.
šalpusnis - šalpusn|is bot. graižažiedžių šeimos vaistinis augalas plačiais lapais su viena pūkuota puse (Tussilago): Nuo kosulio geria šalpusnių arbatą.
šalstelėti - salstelė|ti, salstelėja, salstelėjo pasidaryti kiek saldžiam: Bulvės pašalusios salstelėja. salstelėjęs ragaišis. salstelėjimas.
šalta - sálta limfinė liauka (ppr. gyvulio):Kožno gyvulio yra dvi sáltos pakaklėj
šaltai - sal̃tai saldmėsės: Sal̃tai tokie: sutirpai – sproginė[ja] krasnos
šaltakraujai - šaltakraũjai. gyvūnai, kurių kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros: Šaltakraujai – nepastovios kūno temperatūros gyviai.
šaltakraujis - šaltakrauj|is, šaltakraujė 1. keičiantis kūno temperatūrą pagal aplinkos temperatūrą: Varlė - šaltakraujis gyvūnėlis. 2. prk. kuris šalto, ramaus būdo: Jis šaltakraujis žmogus. šaltakraujai dgs. zool. gyvūnai, kurių kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros.
šaltakraujiškai - naudojamas kaip funkcija žodžio nurodyti įtrauktį, vietą, arba poziciją tam tikrose ribose
šaltakraujiškas - šaltakraujišk|as, šaltakraujiška -> šaltakraujis 2. šaltakraujiškai prv.: Jis elgėsi, laikėsi šaltakraujiškai. šaltakraujiškumas Žiūrėk: [šaltakraujis].
šaltakraujiškumas - šaltakraujiškùmas. → šaltakraujiškas: Žmogui visur reikia šaltakraujiškumo. Nelaimėje tave išgelbės tik šaltakraujiškumas.
šaltalankis - šaltalankis bot. žilakrūminių šeimos dygliuotas krūmas, vedantis apyrūgštes labai vitaminingas aliejingas uogas (Hippophaė): Dygliuotasis š. (H. rhamnoides).
šaltapusnis - šaltapùsnis. šaltãpusnis. šalpusnis: Apaugo laukas šaltapùsniais. Kur šaltapùsniai, tai te yra vandenio, reikia kast šulnį. Arbata bus šaltapùsnių. Prisirinkau terbelytę šaltapùsnių.
šaltas - šalt|as, šalta priešingai šiltas. 1. kuris žemos temperatūros: Šaltas oras, ruduo. šalta diena. šalta sriuba. šalti valgiai. Jį išpylė šaltas prakaitas. Man šalta (ima šaltis). 2. nelaikantis šilumos: Šaltas kambarys. šalti drabužiai. 3. prk. mažai šildantis: šalta saulė (rudenį). 4. atliekamas be ugnies, nepakaitinus: Šaltas geležies valcavimas. Ša...
šaltekšnis - šaltekšnis bot. laukinis ir dekoratyvinis, vaistinis krūmas arba nedidelis medis lygia, beveik juoda žieve, juodomis, nevalgomomis uogomis (Frangula).
šaltėsiai - šaltė̃siai. šaltėsiaĩ. 1. šalti valgiai, šaltumynai. 2. valgomieji ledai. .
šaltėti - šaltė|ti, šaltėja, šaltėjo eiti šaltyn: Oras jau šaltėja. šaltėjimas.
šalti - šalti, šąla, šalo 1. darytis šaltam, vėsti: Jau žiema - šąla. 2. šaldyti: Šalna šąla žiedužius (d.). 3. stingti, kietėti nuo šalčio, virsti į ledą, apsitraukti ledu: Ežeras baigia š. 4. būti šaltyje, kęsti šaltį: Nešalk lauke, eik į vidų. šalimas.
šaltibarsčiai - šaltibaršč|iai dgs. kul. tokia burokėlių sriuba, valgoma šalta: Vasarą šaltibarščius valgome.
šaltibarščiai - šaltibaršč|iai dgs. kul. tokia burokėlių sriuba, valgoma šalta: Vasarą šaltibarščius valgome.
šaltybė - šaltýbė. šaltỹbė. 1. šaltumas 1: Šaltýbė vandinelio – neįbrisk! Ranka įlindo maklynė [je], šaltýbė tos maklynės. Šaltỹbė to oro, to vėjo! Šaltýbė vėjo: deginte degina! Šaltýbė dienos: a reiks kailinių par šventą Joną. Aš ten negaliu liauties: šaltýbė, jėzusmarija! Ot šaltýbė gryčios! Žiemą to [je] trobalė [je] šaltýbė n...
šaltiena - šaltiena kul. mėsos, kaulų nuoviro drebučiai su mėsos gabaliukais.
šaltymetis - šaltymetis šaltas metas, laikas.
šaltinėlis - šaltinė̃lis. šaltynė̃lis. šaltimėlis: Šaltas rudenėlis, ateis šaltynė̃lis. Šaltas šaltinẽlis, ateis rudenelis.
šaltinis - šaltin|is 1. iš žemės tekanti versmė: Šaltinis virsta, bėga, čiurlena. Neišdžiūstantis, neužšąlantis šaltinis Kur tas šaltinėlis, kur aš jaunas gėriau? (d.). Žalioj lankoj paganė, šaltinužiu pagirdė (d.). 2. prk. kas duoda pradžią, iš kur kas išeina: Elektros srovės šaltinis (vieta, iš kur eina elektra). Žinios iš patikimų (pirmųjų) šaltin...
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž