Š žodžiai puslapis 2

šairas - administracinį padalinį, ypač Anglijoje apskritis bet senos veislės didelių sunkiųjų darbinių arklių britų kilmės labai plunksnuočių kojas
Šairis - šairis [< gruz. < arab.], gruzinų klasikinės poezijos forma — kūrinys, sudarytas iš ketureilių strofų, kurių kiekviena turi savo monorimą.
Šaitanas - šaitãnas [< arab. < hebr.], musulmonų mitologijoje — piktoji dvasia, velnias, šėtonas.
šaižiai - šaižiai prv. -> šaižus: Š. pučia vėjas.
šaižumas - šaižùmas. → šaižus: 1. 2. 3. 4.
šaižus - šaiž|us, šaiži 1. aštrus, žvarbus: Šaižus vėjas. Šaižus oras. Šaižus lietus. 2. ausį rėžiantis, raižus: Šaižus balsas. šaižiai prv.: Šaižus pučia vėjas. šaižumas.
šaka - šak|a 1. stiebo išauga: Beržo, liepos šaka Plona, kreiva, sausa šaka Medžių šakos linksta. Voverė šokinėja nuo šakos ant šakos. Rūtų šakelė. Apgenėk obelies šakeles, šakutes. Kerta šaką, ant kurios pats sėdi (folkloras). 2. nupjautos išaugos liekana medyje ar lentoje: Oblių atšipinau į šakas. 3. atskira linija, išsišakojimas: Upės, ežero šaka ...
šakalas - sakal|as zool. plėšrus paukštis, medžiojantis ore (Falco): Medžioklinis sakalas (F. rusticolus). Sakalas keleivis (F. peregrinus). Margas sakalėlis. Skrido kaip sakalas, tūpė kaip vabalas (folkloras).
šakalys - šakal|ys nedidelis pagalys: šakaliai sukrauti į krūvą. Atnešk kokių šakalių krosniai įkurti. Sudžiūvęs kaip šakalys.
šakė - šakė šakės.
šakelė - maža šaudyti arba filialas, paprastai be jos palieka minutę nervų ar arterijos skelbimą filialas, stebėti, suprasti, suvokti prasmę
šakelės - šakelės dgs. 1. ratelio ritės sparnai. 2. dviračio dvišakuma, į kurią įstatytas ratas.
šakės - šak|ės dgs. 1. įrankis mėšlui mėžti, šiaudams ar šienui krauti; kiekis, paimtas tuo įrankiu: Įsimetė į vežimą kelias šakes šiaudų. 2. įrankis puodams traukti iš krosnies. 3. žr. kailiamautis. Ant šakių kelti (nepelnytai girti).
šakingas - saking|as, sakinga turintis daug sakų: sakinga pušis. sakingumas.
šakinys - šakinys 1. šakota žvakidė su žvakėmis ar elektros lemputėmis. 2. bot. gvazdikinių šeimos aukštas, dažnai šakotas augalas, daržų ir javų piktžolė (Melandryum).
šakys - šakys bot. didelis miškų augalas kietais, stangriais šakotais lakštais, panašus į papartį (Pteridium).
šaknelė - šaknelė 1. mžb. šaknis. 2. kvito, bilieto ar kt. dokumento dalis, liekanti knygelėje.
šakniagumbis - šakniagumbis bot. požeminis mėsingas augalo šaknies sustorėjimas.
šakniakojis - šakniakoj|is pirmuonis susiraizgančiomis tarsi šaknys kojelėmis. šakniakojai dgs. zool. jų poklasis (Rhizopoda).
šakniapjovė - šakniapjovė mašina šakniavaisiams apipjaustyti.
šakniastiebis - šakniastiebis bot. požeminis stiebas, leidžiantis pridėtines šaknis.
šakniavaisiai - paprastai po žeme dalis iš sėklų augalų kūno dalis, kuri paimta paprastai iš paveikus hipokotilius, funkcijas, absorbcijos, aeracija, ir maisto saugojimo organo arba inkaravimo vietą, ir paramos priemones, ir skiriasi nuo stiebo, ypač trūksta mazgų, pumpurus, ir palieka b bet požeminės augalų dalis (kaip tikrą katalogą arba lemputę gumbai, šakniastiebiai, arba...
šakniavaisis - šakniavaisis bot. maistui ar pašarui vartojama dvimečių augalų (pvz., morkų, burokų) stora, mėsinga šaknis.
šaknies - paprastai po žeme sėklų augalų kūno dalis, kuri paimta paprastai iš paveikus hipokotilius, funkcijas, absorbcijos, aeracija, ir maisto saugojimo organo arba inkaravimo vietą, ir paramos priemones, ir skiriasi nuo stiebo, ypač trūksta mazgų, pumpurus, ir palieka b bet požeminės augalų dalis (kaip tikrą katalogą arba lemputę gumbai, šakniastiebiai, arba kitų mod...
šaknijimasis - paprastai požeminė dalis sėklų augalų organizme, atsirado paprastai iš paveikus hipokotilius, funkcijas kaip absorbcijos, vėdinimas, maisto saugojimo organo arba kaip tvirtinimo ir paramos priemonėmis, ir skiriasi nuo stiebo ypač trūksta mazgų, pumpurai, ir palieka b bet požeminės augalų dalis (kaip tikras šaknies ar lemputę vamzdeliai, šakniastiebio arba kitų...
šakningas - šakning|as, šakninga turintis daug arba storų šaknų: Šakningas medis. Šakningas durpynas.
šakninis - šaknin|is, šakninė 1. -> šaknis 1: Šakninis krežis (iš šaknų nupintas). 2. -> šaknis 4: Šakninis žodžio kirtis Žiūrėk: [šaknis] [šaknis].
šaknis - šakn|is, šaknies, šaknų m. 1. požeminė augalo dalis, kuria jis įsitvirtina ir maitinasi: Išrovė medį su šaknimis (iš šaknų). Krūminės šaknys. Įsmeigta gluosnio šakutė išleidžia šaknis. Tyli kiaulė gilią šaknį knisa (folkloras). 2. plauko, danties ar kt. dalis, esanti kūne: Ištraukė danties šaknį. 3. prk. ko nors pradžia, šaltinis: Blogio šakn...
šaknytas - šaknyt|as, šaknyta kuris su daug šaknų, šakningas: šaknytos bulvės. šaknyta žemė.
šaknyti - šakn|yti, šaknija, šaknijo leisti šaknis: Žilvitis greit šaknija. sngr. šaknijimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž