Š žodžiai puslapis 12

šeivamedis - šeivamedis bot. sausmedinių šeimos nuodingas, vaistinis laukinis ir dekoratyvinis krūmas su juodomis ar raudonomis uogomis (Sambucus).
šeivikaulinis - šeivikaulìnis, -ė. susijęs su šeivikauliu (fibularis): Šoninio krumplio lateralinėje užpakalinėje pusėje yra apvalus sąnarinis laukelis – šeivikaulinis sąnarinis paviršius (facies articularis fibularis).
šeivikaulio - išorinis ir paprastai yra mažesnis iš dviejų užpakalinių arba apatinių galūnių stuburinių gyvūnų žiogelis užsegimas panašus naudojami ypač senovės graikai ir romėnai tarp kelio ir kulkšnies kaulų
šeivikaulis - šeivikaulis anat. mažasis blauzdos kaulas (fibula).
šėkas - šėk|as žalias, nesuvytęs šienas; žalia, šviežia žolė: Eik arkliui šėko pasipjauti.
šekelis - kiekvieną įvairių senovės svorio vienetais; ypač Hebrajų vienetas, lygus apie 252 grūdų Trojos ba vieneto vertės, remiantis šekelio svorio aukso arba sidabro monetų, sveria vieną šekelioprivalumais daugiskaitos pinigus pagrindinis piniginis vienetas Izraelio - žr pinigai lentelė
šekeris - vienas, kad virpesius, kaip aa indų ar mašina naudojama drebulys
šekit - šekit dll. štai, imkite: Š., vaikai, po obuolį.
šekspyriškas - , susijusių su ar Šekspyro savybes ar jo raštus žadinantis tema, nustatant, ar įvykis iš Šekspyro darbą
šelakas - išgrynintas lac paprastai yra gaminamas plonomis oranžinės arba geltonos spalvos dribsnių, gaunamas kaitinant ir filtravimo ir dažnai balintos balta Lac preparatas ištirps paprastai su alkoholio vartojimu, ir daugiausia naudojami kaip medienos užpildas ir finišo aa sudėties, kurių sudėtyje yra šelako, buvo anksčiau už fonografo įrašai b metai 78 rpm fonografo į...
šėlas - šėlas -> šėla.
šelfas - šelfas geogr. vandenyno atabradas.
šėlimas - šėlìmas. 1. → šėlti 1: Toks [vaikų] šėlìmas, ka negal apsiklausyti. Tas vaikų šėlìmas galvą išūža. Ne prieš dorą toks šėlimas. Iš šėlìmo koją išsisuko. 2. → šėlti 3. 3. → šėlti 5: Kai reakcijos šėlimas truputį nuslūgo, į miestelį rinkosi išsisklaidę kariai. 4. → šėlti 7: Klausaus ankstyvos vėtros, pirmos rudens audros šėli...
šelioti - šėlio|ti, šėlioja, šėliojo šėlti, dūkti: Vaikai po kiemą šėlioja. sngr.: Gana, vaikai, nesišėliokit! šėliojimas.
Šelitas - šelitas [pagal švedų chemiko K. V. Šelės (Scheele) pavardę], mineralas, kalcio volframatas CaWO4; volframo rūda.
šelmeninis - šelmenin|is, šelmeninė -> šelmuo: šelmeninė kregždė (zool. Hirundo rustica).
šelmis - šelm|is, šelmė dkt. išdykėlis, padauža: Šelmis bernelis (d.).
šelmystė - šelmystė šnek. šelmiškas elgesys, poelgis.
šelmiškai - kenksmingas, žalingas
šelmiškas - šelmišk|as, šelmiška -> šelmis: Šelmiškas darbas. Šelmiškas akių žvilgsnis. šelmiškai prv.: šelmiškai juokiasi.
šelmiškumas - šelmiškùmas. šelmiškas 2: Šelmiškumo ir linksmumo reikėtų, kai grojama greitoji muzikos dalis.
šelmuo - šelm|uo, šelmens v. stogo viršūnė, kraigas: Užpilk spalių ant šelmens. Pačiame šelmenyje žvirbliai lizdus susisuko.
šelpėjas - šelpė́jas (-is), -a, -à. šelpė̃jas, -à. 1. kas šelpia, materialiai remia: Jis buvo šelpė́jis: piningų davė biednims. Vargdieniai, būkime pakarnūs ir dėkingi šelpėjams. 2. kas padeda kam, palaiko moraliai, pagalbininkas: Marija yra jautriausia šelpėja mūsų visūse reikalūse. kas prisideda prie ko, pritaria kam, rėmėjas, šalininkas: Kas pas savę p...
šelpimas - selpìmas → selpti 2: Pirštą nusikirto – toks selpìmas, kad baisus daiktas!
šelpti - šelp|ti, šelpia, šelpė padėti, remti: Šelpti ką pinigais, maistu. šelpėjas, šelpėja dkt. šelpimas.
šėlsmas - šėlsmas šėlimas, siautimas, dūkimas.
šėlstantis - šiurkšti ar padūkęs elgesys grubus, taip pat būdingas toks elgesys
šėlti - šėl|ti, šėlsta, šėlo 1. siusti, dūkti: Vaikai šėlsta. Šuo šėlsta. 2. siausti: Audra šėlo jūroje. šėlimas.
šėmas - šėm|as, šėma šviesiai, tamsiai ar melsvai pilkas: Šėmas jautis. šėmoji karvė. Šėmas dangus. Šėmas debesėlis. šėmai prv.
šen - šen prv. čia, į čia: Duok šen. Laksto šen ir ten. Eik šenai! Nei iš šen, nei iš ten.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž