Š žodžiai puslapis 11

šefas - šefas 1. įmonės ar įstaigos viršininkas, vadovas. 2. asmuo, įstaiga ar organizacija, teikianti nuolatinę pagalbą kitai įstaigai ar organizacijai, globojanti ją.
šefavimas - šefãvimas. → šefuoti: Šiuo metu sudaromi kolūkių šefavimo planai.
Šefenas - šèfenas [vok. Schöffe — prisiekusysis (posėdininkas)], feodaliniame ir buržuaziniame teisme — prisiekęs posėdininkas, sprendžiantis bylas kartu su teisėju.
šefuoti - šef|uoti, šefuoja, šefavo teikti materialinę, kultūrinę, politinę ar kitokią pagalbą, globoti: Mūsų fabrikas šefuoja vaikų namus. šefavimas šefuotojas, šefuotoja dkt.
šefuotojas - šefúotojas, -a. kas šefuoja. .
šeichas - šeichas arabų genties vadovas, kaimo seniūnas; musulmonų religinės bendruomenės, sektos, mokyklos vyresnysis.
šeikas - šeikas vidutinio greitėjančio tempo improvizacinis pramoginis šokis staigiais pečių ir liemens judesiais.
šeima - šeim|a 1. žmonių grupė, susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu: Didelė, laiminga šeima šeimos galva. Gyveno šeimoje. šeimos įtaka auklėjimui. Kiek turi šeimos (vaikų)? 2. prk. žmonių grupė, organizacija, turinti bendrus interesus: Darbininkų šeima (bendruomenė). Lietuvių dailininkų šeima 3. biol. sistematikos...
šeimyna - šeimyna 1. visi namų žmonės (savi ir svetimi). 2. žr. šeima 1. 3. istor. samdiniai Žiūrėk: [šeima].
šeimynėlė - grupė asmenų, gyvenančių po vienu stogu, ir paprastai po viena galva buitinių AA grupės asmenų bendrų protėvių klano ba žmonių ar tautų grupė, laikomi kylančios iš Paprastųjų vardinių akcijų rasės aa grupės žmonių, vienijamų tam tikrus apkaltinamuosius nuosprendžius ar bendros priklausomybės bendravimo b aukšto pareigūno darbuotojai (Prezidento) dal...
šeimynykštis - šeimynykšt|is, šeimynykštė dkt., šeimynykšt|is, šeimynykštė dkt. 1. šeimos narys. 2. istor. samdinys.
šeimyninis - šeimynin|is, šeimyninė -> šeimyna 1: šeimyniniai rūpesčiai Žiūrėk: [šeimyna].
šeiminiñk - moteris, kuri linksmina socialiai aa moters, atsakingas už viešosios valgomuoju, kas telpa Diners ba moterų darbuotoją viešuoju transportu (lėktuvo), kuris valdo apie maisto atidėjimų ir dalyvauja keleivius ca moterį, kuri veikia kaip partneris ar kompanionas vyrų globėjų šokių salėje ar bare
šeiminiñka - moteris, kuri linksmina socialiai aa moters, atsakingas už viešosios valgomuoju, kas telpa Diners ba moterų darbuotoją viešuoju transportu (lėktuvo), kuris valdo apie maisto atidėjimų ir dalyvauja keleivius ca moterį, kuri veikia kaip partneris ar kompanionas vyrų globėjų šokių salėje ar bare
šeimininkai - šeiminiñkai (-nỹkai). šeimininkaĩ. šeimininkas ir šeimininkė: Šeimininkai vadino ją išduktere, o ji šeimininką – dėdele, šeimininkę – tetule. Svečiai suėjo į šeiminiñkų galą. Šeiminykaĩ išvažiavo – namie liko vaikai ir seneliai.
šeimininkas - šeiminink|as, šeimininkė dkt. 1. šeimos, namų galva: Šeimininkas ir svečiai. šeimininkei dėkojame už vaišes. 2. kas tvarko ūkį, reikalus, valdytojas: Geras šeimininkas Padėties šeimininkas Savo krašto šeimininkai. 3. biol. gyvūnas arba augalas, kuriame ar ant kurio gyvena koks nors parazitas.
šeimininkauti - šeiminink|auti, šeimininkauja, šeimininkavo 1. būti šeimininku arba šeimininke: Vyras fabrike dirba, žmona namie šeimininkauja. 2. prk. savo nuožiūra tvarkyti, daryti ką: Tu čia per daug nešeimininkauk. Katė kamaroje šeimininkauja (smaližiauja). šeimininkautojas, šeimininkautoja dkt. šeimininkavimas.
šeimininkavimas - šeimininkãvimas. → šeimininkauti: 1. Tavęs nesuprasi, ar tu rimtai nepatenkintas mano šeimininkavimu, ar tik juokauji. Taupus šeimininkãvimas. 2. Pavyzdingas šeimininkãvimas. 3. Gana jau išnaudojimo ir priespaudos, gana jau ponų ir budelių žandarų šeimininkavimo. įsišeimininkãvimas. → įsišeimininkauti. nušeimininkãvimas. → nušeimininkauti 1: To...
šeimininkė - moteris, kuri linksmina socialiai aa moters, atsakingas už viešosios valgomuoju, kas telpa Diners ba moterų darbuotoją viešuoju transportu (lėktuvo), kuris valdo apie maisto atidėjimų ir dalyvauja keleivius ca moterį, kuri veikia kaip partneris ar kompanionas vyrų globėjų šokių salėje ar bare
šeimininkiškas - šeiminiñkiškas, -a. 1. būdingas šeimininkui: Ugdyti šeimininkišką pažiūrą į turtą. šeiminiñkiškai. Judu šnekėkit. Šnekėkit, – paliepė šeimininkiškai. Jis. pirmiausia apibėgdavo ir šeimininkiškai stropiai apžiūrėdavo visus patvorius, ar kas nesibrauna į daržą. 2. mokantis šeimininkauti, ūkiškas, rūpestingas: Moteriškė buvo sumani, šei...
šeimininkiškumas - valstybės, santykis, ar faktas, kad savininkas grupės ar organizacijos savininkų
šeiminis - šeimin|is, šeiminė -> šeima 1: šeiminė bendruomenė Žiūrėk: [šeima].
šeimyniškas - šeimynišk|as, šeimyniška -> šeimyna 1: Šeimyniškas gyvenimas. šeimyniškai prv.: Gyvename, tvarkomės šeimyniškai. šeimyniškumas Žiūrėk: [šeimyna].
šeimyniškumas - šeimyniškùmas. → šeimyniškas 1. Draugiškas kritikos pobūdis neturi nieko bendra su šeimyniškumu ir familiarumu.
šeimoje - grupė asmenų, gyvenančių po vienu stogu, ir paprastai po viena galva buitinių AA grupės asmenų bendrų protėvių klano ba žmonių ar tautų grupė, laikomi kylančios iš Paprastųjų vardinių akcijų rasės aa grupės žmonių, vienijamų tam tikrus apkaltinamuosius nuosprendžius ar bendros priklausomybės bendravimo b aukšto pareigūno darbuotojai (Prezidento) dal...
šeimos - grupė asmenų, gyvenančių po vienu stogu, ir paprastai po viena galva buitinių AA grupės asmenų bendrų protėvių klano ba žmonių ar tautų grupė, laikomi kylančios iš Paprastųjų vardinių akcijų rasės aa grupės žmonių, vienijamų tam tikrus apkaltinamuosius nuosprendžius ar bendros priklausomybės bendravimo b aukšto pareigūno darbuotojai (Prezidento) dal...
šeirys - šeirys zool. didelis drugys, netoli sparnų galų turintis juodą juostą mėlynais taškais (Vanessa antiopa).
šeiva - šeiv|a į šaudyklę dedama ritė arba virbaliukas: šeivas trinti (sukti). Kojos kaip šeivos (plonos).
šeivakojis - šeivakoj|is, šeivakojė kuris su ilgomis, plonomis kojomis.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž