Š žodžiai puslapis 10

šauksmas - šauksmas šaukimas: Girdėti pagalbos š.
šauksmininkas - šauksmininkas gram. linksnis, kuriuo kreipiamasi.
šauksmininko - , susijusių su ar gramatinė atveju ženklinimas vienas skirtas (kaip Lotynų Domine Miserere, Domine "pasigailėk, Viešpatie") ženklinimas vieną žodį ar žodžių grupė skirta (motina "Motina, ateik čia" ) šauksmininko atveju kalba, forma Vocative atveju
šaukštas - šaukšt|as 1. dubus įrankis maistui imti į burną; juo paimamas kiekis: Valgomasis šaukštas Medaus šaukštą suvalgiau, ir gana. šaukštu jūros neišsemsi (folkloras). Įmanytų šaukšte vandens prigirdytų (labai nekenčia). 2. įrankis batui įauti. šaukštai po pietų (popiet) (per vėlu). šaukštą padėti (mirti).
šaukštasnapis - šaukštasnap|is, šaukštasnapė kurio snapas primena šaukštą: šaukštasnapė antis (zool. Anas clypeata).
šaukštelis - šaukštel|is mažas šaukštas; juo paimamas kiekis: Arbatinis šaukštelis Išgerti šaukštelį vaistų.
šaukštis - šaukštis bot. graižažiedžių šeimos vaistinis, medingas augalas dideliais, plačiais lapais (Petasites).
šaukti - sauk|ti, saukia, saukė tarm. tęsiamu balsu šaukti, dainuoti: saukia nesavu balsu. saukimas.
šauktinis - sauktìnis,-ė sutartinis Sauktìnė daina
šauktis - pateikti peticiją pagalbos ar paramos b pateikti apeliaciją arba paminėti, kaip institucija Apelować užkalbėjimas įsivaizduoti, kad rimto prašymą prašyti įdėti įsigalios ar eksploatavimo įgyvendinti, pasiekti, sukelti
šauktukas - šauktuk|as lingv. skyrybos ženklas (!), rašomas po šaukiamųjų žodžių ar sakinių: Rašyti, dėti šauktuką.
šaukūnas - šaukūn|as, šaukūnė dkt. 1. rėksnys, šaukalius. 2. žr. šauklys 1 Žiūrėk: [šauklys].
šauliai - saũliai tokia vasarinių vikių veislė:Saulių sėklos baltos, su gelsvu atspalviu, matinės
šaulys - šaul|ys, šaulė dkt. 1. kas moka šaudyti: Jis puikus šaulys 2. kar. šautuvu ginkluotas karys. 3. savanoriškos karinės organizacijos (Lietuvos šaulių sąjungos) narys.
šaunamasis - ginklas, iš kurio kulka įforminama parako paprastai naudojami šaulių
šaunu - vidutiniškai šaltas trūksta šilumos pažymėtas pastovaus beaistris ramybės ir savikontrolės
šaunu! - vidutiniškai šaltas trūksta šilumos pažymėtas pastovaus beaistris ramybės ir savikontrolės
šaunumas - šaunùmas. 1. → šaunus 1: Iš jo šaunumo nebebuvo likę nė žymės: kakta suraukta, akys apsiblaususios, liūdnos. Visi pritarė Alaušo žodžiams ir ilgai paskum grožėjosi Petro šaunumu. Dainose žirgas yra jaunuolio šaunumo, jo jaunų dienų simbolis. Jo sąnariai rodė stiprybę ir šaunùmą, veidą turėjo tikrai vyrišką. 2. → šaunus 3. 3. → šaunus 5: ...
šaunuolis - šaunuol|is, šaunuolė dkt. šaunus žmogus.
šaunuolis! - pasismaginti dūkimas
šaunus - šaun|us, šauni 1. puikus, gražus; smarkus, greitas: Šaunus vyras. šauni mergina. Šaunus darbas. Šaunios vestuvės. 2. garbingas: Šaunus žygis. šauniai prv.: Jis šaunus atrodo. šaunybė šaunumas.
šauti - šau|ti, šauna, šovė 1. paleisti šaudmenį: Šovė į kiškį, bet nepataikė. Šauti į orą. Kelias eina tiesiai, kaip šaute šauna. 2. su trenksmu sprogti, išlėkti: Šovė butelio kamštis, automobilio padanga. 3. šnek. smarkiai eiti, bėgti, skristi: Kur dabar šauni? Lėktuvas šauna (neria) padangę. sngr.: Kad šovėsi pro duris! 4. sklęsti, stumti: Šauti dur...
šautinis - šautin|is, šautinė -> šautas (šauti 1): šautinė žaizda. Šautinis sužeidimas.
šautis - A (1) išimti arba priversti arba sukelti būti išmestas arba paskatintas staiga išsiveržusio įtampos (kaip timpa ar timpa arba pirštu Uzsitiens)
šautuvas - šautuv|as rankinis šaunamas ginklas ilgu vamzdžiu: Kariškas, medžioklinis šautuvas Automatiniai šautuvai. Dvivamzdis, trivamzdis šautuvas.
šažėti - šažė|ti, šaža, šažėjo šnarėti, čežėti: Vėžiai maiše šaža. šažėjimas.
Šcherai - šchèrai [šved. skär (vns.)], nedidelės neaukštos, dažn. uolėtos, salos buvusio apledėjimo sričių jūrose ir ežeruose.
še - še dll. štai, va, imk: Še, užvalgyk! Še tau, kad nori!.
šedevras - šedevras pavyzdinis, tobulas kūrinys.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž