Į žodžiai puslapis 3

įbraukti - įbrauk|ti, įbraukia, įbraukė 1. įbrėžti (pvz., degtuką). 2. įbrukti, įsprausti: Įbraukti į ranką šimtinę. 3. šnek. greitai įeiti, įvažiuoti: Kažkas su važeliu įbraukė į kluoną. įbraukimas.
įbrazdėti - įbrazdė|ti, įbrazda, įbrazdėjo šnek. brazdant įeiti, įvažiuoti: Kažkas į priemenę įbrazdėjo. įbrazdėjimas.
ibrezti - įbrėž|ti, įbrėžia, įbrėžė 1. įdrėksti, įrėžti: Katinas įbrėžė į ranką. sngr.: Įsibrėžiau kaktą. 2. mat. įrašyti kokią geometrinę figūrą į apskritimą. 3. uždegti braukiant (degtuką). įbrėžimas.
įbrėžimai - grandyti ar kasti su nagais ar vinis patrinti ir plyšimo arba pažymėkite paviršiaus su kažkuo aštriu ar nelygūs gramdyti arba patrinti švelniai (sumažinti niežulys) b veikti (noras) su niežulys
įbrėžimas - brėžìmas brė́žimas 1. → brėžti 1: Dalgį skira brė́žimu: brėža su peilio kriauna, tura eiti raudona ugnis 2.brėžinio darymas:Plano brėžìmas → apibrėžti 2: Sakinys, kuriuo trumpai nusakoma to ar kito žodžio reikšmė, vadinasi apibrėžimas Duoda tikslų istorijos apibrėžimą → įbrėžti 1: Tr...
įbrėžti - įbrėž|ti, įbrėžia, įbrėžė 1. įdrėksti, įrėžti: Katinas įbrėžė į ranką. sngr.: Įsibrėžiau kaktą. 2. mat. įrašyti kokią geometrinę figūrą į apskritimą. 3. uždegti braukiant (degtuką). įbrėžimas.
įbrėžtinis - įbrėžtin|is, įbrėžtinė mat. įbrėžtasis: Įbrėžtinis trikampis.
įbristi - įbristi, įbrenda, įbrido įeiti brendant: Į. į vandenį. sngr.: Moterys įsibridusios skalbia. prk.: Į skolas, į vargus į. į (si) bridimas.
įbroliai - tik sieja vieno iš tėvų brolis
įbrolis - įbrolis 1. patėvio ar pamotės sūnus motinos ar tėvo vaikams. 2. asmuo, įvaikinant tapęs broliu.
įbrukti - įbruk|ti, įbruka, įbruko 1. sunkiai įkišti, įsprausti, įgrūsti: Įbrukti sūrio į kišenę. 2. primygtinai įsiūlyti, priverstinai įduoti: Įbrukti netikusią prekę. sngr.: Nori įsibrukti į žentus. 3. įvaryti, įgrūsti: Suėmę įbruko jį į kalėjimą. įbrukimas.
įbruožti - įbruož|ti, įbruožia, įbruožė tarm. įbrėžti, įdrėksti: Įbruožti odą. sngr.: Įsibruožiau ranką (į ranką). įbruožimas.
įbruzdinti - įbruzdin|ti, įbruzdina, įbruzdino 1. įraginti, įjudinti: Įbruzdinti arklius. 2. su triukšmu įgabenti, įboginti. įbruzdinimas.
įbūgti - įbūg|ti, įbūgsta, įbūgo imti bijoti, baidytis: Ir žvėris įbūgo žmogaus. įbūgimas.
įburgzti - įbur|gzti, įburzgia, įburzgė burzgiant įvažiuoti, įskristi: Su motociklu įburzgė į kiemą. įburzgimas.
įbūti - įbūti, įbūva, įbuvo 1. ilgai būti, užsibūti: Nuėjusi kur, kai įbūva, tai ir nepareina. sngr.: Tik jau neįsibūk nuėjęs. prk.: Įsibuvusią ligą sunku pagydyti. 2. vartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Įtempė įbuvo, tarytum reikėjo. sngr.: Įsisvajojo įsibuvo mergina.
įcentrinis - įcentrin|is, įcentrinė einantis į centrą: įcentrinė jėga.
iciulpti - įčiulp|ti, įčiulpia, įčiulpė čiulpiant įtraukti: Įčiulpti kiek skysčio. sngr. prk.: Įsičiulpusi vandens, sėkla išpursta. įčiulpimas.
Ichnologija - ichnològija [gr. ichnos — pėdsakas, liekana + ↗ ...logija], mokslas apie iškastinių organizmų gyvybinę veiklą.
ichtio - ichtio... [gr. ichthys — žuvis], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają, su žuvimis, pvz., ichtiozauras, ichtiologija.
ichtiofagai - ichtiofãgai [↗ ichtio... + ↗ ...fagas], gyvūnai, mintantys daugiausia žuvimis.
ichtiofauna - ichtiofáuna [↗ ichtio... + ↗ fauna], kurio nors vandens baseino, jo dalies arba tam tikro Žemės geol. laikotarpio žuvų visuma.
ichtioftirijus - ichtioftirijus, lygiablakstienė infuzorija Ichthyophthirius multifilüs; parazituoja ant žuvų žiaunų, odos epitelio, pelekų; sukelia ligą ichtioftiriozę.
ichtiokolis - ichtiokòlis [↗ ichtio... + gr. kolla — klijai], žuvų klijai, gaunami iš eršketinių šeimos žuvų plaukomosios pūslės; vart. medicinoje ir technikoje.
ichtiolis - ichtiolis juodas tirštas tepalas, vartojamas medicinoje.
ichtiologas - ichtiolog|as, ichtiologė dkt. ichtiologijos specialistas.
ichtiologija - ichtiologija zoologijos skyrius, tiriantis žuvis.
ichtiorniai - ichtiòrniai [↗ ichtio... + gr. ornis — paukštis], iškastiniai paukščiai Ichthyornithes, gyvenę Š. Amerikoje kreidos periode.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž