Į žodžiai puslapis 2

įbaubti - baũbti,-ia, -ė 1. rėkti, mūkti, bliauti Neerzink tik to buliaus – matai, ka jis įsireižęs, jau baũbia Tai gražiai baũbia palši jauteliai Ko karvytė baũbia, ryto rasas braukia? ^ Už kalnų ir veršis jaučiu baũbia Veršiu nebliovęs, jaučiu nebaubsi Jaučiu bebūdamas, nebaubsi kai bulius ║ Baublys bau&#...
įbaudžiavinimas - baũdžiavinimas → baudžiavinti. → įbaudžiavinti: Valstiečių įbaudžiavinimas
įbaudžiavinti - įbaudžiavin|ti, įbaudžiavina, įbaudžiavino knyg. paversti baudžiauninkais. įbaudžiavinimas.
įbauginimas - baugìnimas → bauginti: Tačiau nei grasinimai, nei bauginimai nesustabdė kovotojų Su baugìnimu anam nėko nepadarysi → įbauginti: Šiurpulingos buvo okupantų įbauginimo priemonės | Kad ir įsibaugìnimas jos – tamsy ir lauk bijosi išeit! → išbauginti. → pabauginti 1: Mažai mergaitei tokio pa...
įbaugintas - nedrąsus ar baisus gąsdinti, ypač priversti arba sulaikyti arba tarsi grėsmių
įbauginti - įbaugin|ti, įbaugina, įbaugino sukelti baimę, įbaiminti: įbauginta višta, nesugausi. sngr.: Kur ji taip įsibaugino? įbauginimas.
įbausti - įbau|sti, įbaudžia, įbaudė 1. įgrasinti, įbauginti: Įbaudė vaikus, kad niekur neitų. 2. prk. įvarginti, įkamuoti: Akis, kojas įbausti Arklius įbausti sngr.: Su tais medžiais labai įsibaudžiau. įbaudimas.
įbėgis - įbėgis judesys iš inercijos, įsibėgėjimas.
įbėgti - įbėg|ti, įbėga, įbėgo 1. bėgant įeiti, įlėkti: Į kambarį įbėgti Žvėriukas įbėgo į krūmus. 2. greitai įeiti: Palauk, aš dar į krautuvę įbėgsiu. 3. įtekėti: Mituva įbėga į Nemuną. įbėgimas.
Iberijos - aa narys iš vieno ar daugiau tautų senovėje gyvenusių pusiasalio dalis sudaro Ispanija ir Portugalija ba Ispanijos arba Portugalijos gimtoji arba gyventojas ar Baskų regione viena ar daugiau iš senųjų Iberijos kalbomis
įberti - įberti, įberia, įbėrė įpilti birių daiktų: Į. druskos į viralą. sngr. į (si) bėrimas.
iberų - sukelti tekėti upelio b atleisti nuo konteinerį
įbesti - įbesti, įbeda, įbedė daikto smailumą įkišti, įsmeigti, įdurti: Į. baslį į žemę. Stovi kaip įbestas (nejuda). sngr.: Įsibedė rakštis į koją. įbedimas.
ibiai - ibiai [gr. ibis (vnsk.) < eg.], gandriniai paukščiai Ibididae; gyvena daugiausia tropinio ir subtropinio klimato, juostose.
Ibidem - ibidem [lot.], ten pat (nurodant citatų šaltinius).
įbildėti - bildė́ti,bìlda, -ė́jo 1. išduoti garsą, daužant į kietus daiktus, trinkėti, dundėti:Kai reikia kilnot tais statines, tai baisiausiai bìlda Ei trinka, bilda kieme grįsti tilteliai Trinka bilda skrynužės, per laukelį vežamos Girdėti buvo ratai bildant Prie durių bildėti(į duris belsti) | Kad ir pelės braška, nereik taip bil...
įbimbti - įbimb|ti, įbimbia, įbimbė bimbiant įskristi. įbimbimas.
įbindzinti - įbindzin|ti, įbindzina, įbindzino šnek. pamažu, tingiai įeiti, įtimpinti: Šuo įbindzino į trobą. įbindzinimas.
įbyrėti - įbyrė|ti, įbyra, įbyrėjo įkristi byrant: Į batus įbyrėjo smėlio. įbyrėjimas įbir|ti, įbyra, įbyrėo įbyrėti. įbyrėimas.
įbirti - įbir|ti, įbyra, įbiro įbyrėti. įbirimas.
ibis - ìbis gandrinių būrio paukštis, gyvenantis šiltuosiuose kraštuose.
ibisas - ibisas zool. gandrinių būrio šiltųjų kraštų paukštis: Šventasis i. (Threskiornis aethiopica). Rudasis i. (Plegadis falcinellus).
įbjaurinti - įbjaurin|ti, įbjaurina, įbjaurino sutepti, subjaurinti: Taip įbjaurintas drabužis, kad negali išvalyti. įbjaurinimas.
įbjurti - įbjur|ti, įbjūra, įbjuro 1. bjauriam pasidaryti (apie orą). 2. įsipykti: įbjuro jis man. įbjurimas.
įblęsti - įblęsti, įblendžia, įblendė įpilti į viralą miltų, kad būtų tirštesnis: Įblęsk saują miltų į putrą. įblendimas.
įblokšti - įblokšti, įbloškia, įbloškė įmesti, įsviesti: Akmenį į. į balą. Pro skyles įbloškia sniego į vidų. įbloškimas.
įblukti - įbluk|ti, įblunka, įbluko gerokai nublukti: įblukę sienų apmušalai. įblukimas.
įboginti - įbogin|ti, įbogina, įbogino šnek. greitai ar sunkiai įnešti, įdanginti, įgabenti: Įboginti kubilą į rūsį. įboginimas.
įbraiža - įbraiža įbrėžimas, įdrėskimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž