Ę žodžiai puslapis 2

edantis - linkę rūdyti, arba turintys
edelveisas - nedidelis Alpių daugiamečiai sudėtinis žolė (Leontopodium alpinum) Vidurio ir Pietryčių Europoje, kuri yra labai tankus vilnonę balta brendimo
edema - nenormalus infiltracija ir jungiamojo audinio perteklius serozinės skysčio kaupimasis arba serozinės ertmė taip pat paragino vandenligė vandeningas augalų organų arba jų dalių patinimas b įvairių augalų ligų, kurioms būdinga tokių patinimams
Edenas - Èdenas (hebr. Eden): 1. Biblijoje aprašytas žemės rojus; 2. judaizme — teisiųjų amžino gyvenimo po mirties vieta.
ėdesys - ėdesys 1. gyvulių pašaras: Dobilai - geriausias arkliams ė. Atolas želia, bus karvėms ėdesio. 2. menkinamai valgis, maistas.
Edgaras - skiriama kasmet profesinės organizacijos už didelius pasiekimus mystery naujų raštu statulėlė
Edifikatoriai - edifikãtoriai [lot. aedificator — statytojas], augalų rūšys, kuriančios augalų bendriją, lemiančios tos bendrijos ypatybes, pvz., eglės miške, kiminai aukštapelkėje.
ėdikas - ėdik|as, ėdikė dkt. 1. kas ėda. 2. prk. engėjas, išnaudotojas: Tas ponas - žmonių ėdikas 3. prk. skundikas: To ėdiko kaimas nekentė.
ediktas - ediktas istor. svarbus imperatorių ar karalių įsakas.
Edikula - edikula [lot. aedicula — kambarėlis, koplytėlė, niša šventoms statulėlėms]: 1. nedidelė sen. romėnų koplytėlė; 2. sienos niša su frontoną laikančiomis kolonomis (piliastrais, atlantais) šonuose.
Edilas - edilas [lot. aedilis], sen. Romos renkamas valst. pareigūnas, prižiūrėjęs visuomeninius pastatus, miesto patogumus, renginius, šventyklų statybą.
Edinburgas - arba Škotijos gėlų Dan
Edipas - , sūnus Laius ir Jokastė kurie įgyvendinant orakulas nežinodami žudo savo tėvą ir veda savo motiną
ėdis - ėdis 1. ėdesys, pašaras; jovalas: Galvijų, kiaulių ė. 2. šnek. valgis: Koks ė., toks ir darbas. Tokiu ėdžiu ilgai nedirbsi. Prie ėdžio visi sveiki (folkloras).
Edita - kalnų 11.033 pėdų (3363 m), Kanada pietvakarių Alberta Jasper National Park
editio_princeps - editio princeps [sk. edicijo princeps; lot.], pirmasis leidimas.
Edmundas - ca 993-1016 Ironside anglų karalius (1016)
ėdra - ėdr|a 1. pašaras, ėdesys: Banda turėjo iki soties ėdros. 2. ėdrumas: Baisi to gyvulio ėdra.
ėdrumas - ėdrùmas → ėdrus:1. Baisus ėdrùmas mūsų karvių To gyvolio ėdrùmas – kaip skalbte skalbia, kad ėda Ėdrùmo ėdrų arklį nusipirkau Malto kriupio miltus duoda paršeliams dėl ėdrumo Sudžiovinta gyvatė pagerina kiaulės ėdrumą ir tukimą 2.Ėdrumas tų vaikų – negali prišert! Gi tavo ir ėdrùmas &...
ėdrūnas - ėdrūn|as, ėdrūnė dkt. 1. kas ėdrus. 2. menkinamai besotis, ėdūnas.
ėdrus - ėdr|us, ėdri 1. daug ėdantis, rajus: Ä–. arklys, šuo. 2. menkinamai valgus: ėdrūs vaikai. ėdrybė ėdrumas.
Eduardas - pavadinimas iš 8 po normanų Eng. (Didžiosios Britanijos) - karaliai aš 1239-1307 (valdė 1272-1307), II 1284-1327 (valdė 1307-1327) III 1312-1377 (valdė 1327-1377) IV 1442-1483 (valdė 1461-1470; 1471-1483 ), V 1470-1483 (valdė 1483), VI 1537-1553 (valdė 1547-1553) sūnus Henry VIII
edukacija - edukãcija [lot. educatio], auklėjimas, lavinimas, švietimas.
edukologija - veiksmas ar procesas auklėti arba mokymasis, taip pat šio proceso b etapas žinios ir plėtra ugdymo procese
ėdumas - ėdùmas → ėdus 2.
eduonies - sumažės nuo garso ir klestinčią sąlyga, norint sumažinti paprastai palaipsniui dydžio, kiekio, veikla, arba jėga patekti į sugadinti mažės sveikatos, tvirtumo, ar energingai atlikti skilimo
ėduonis - ėduon|is, ėduonies v. 1. med. danties kaulo gedimas (caries). 2. b. žr. ėdūnas.
ėdus - ėd|us, ėdi 1. ėdantis, deginantis, gailus, kandus, dagus: Ä–. akmenėlis. ėdūs dūmai. 2. žr. ėdrus 1. ėdumas Žiūrėk: [ėdrus].
Edvardas - pavadinimas iš 8 po normanų Eng. (Didžiosios Britanijos) - karaliai aš 1239-1307 (valdė 1272-1307), II 1284-1327 (valdė 1307-1327) III 1312-1377 (valdė 1327-1377) IV 1442-1483 (valdė 1461-1470; 1471-1483 ), V 1470-1483 (valdė 1483), VI 1537-1553 (valdė 1547-1553) sūnus Henry VIII
edzios - ėdžios dgs. nuožulni tvorelė prie sienos arba didelė dėžė pašarui dėti, gyvulius šeriant: Pilnos ė. šieno.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž